Studijų Europoje apžvalga

2012-11-15
paskelbė

Šiame straipsnyje norėčiau su Tavimi, bičiuli akademike, pasidalinti savo mintimis apie studijas neanglosaksiškose šalyse. Trumpam stabtelk dailinęs UCAS anketą ir naršęs po seniai mintinai išmoktus Britanijos universitetų reitingus.

Šiuo rašiniu neskatinu studijų svetur. Pats kurį laiką studijavau Lietuvoje ir to nesigailiu. Rašau tiems, kurie jau nusprendė studijuoti užsienyje ir kuriems jis baigiasi ties Didžiosios Britanijos krantais. Daugiausia esu susidūręs su gamtos ir tiksliaisiais mokslais Prancūzijoje, kitose srityse nusimanau mažiau, bet mano tikslas ir nėra suteikti jums konkrečios informacijos, o veikiau supažindinti su įvairesnėmis studijų galimybėmis.

Esu Pijus Simonaitis, buvęs Akademikas, matematikos sekcijos dėstytojas. Baigęs KTU gimnaziją taikiau į Kembridžo universitetą, bet įstoti nepavyko. Kiti mano sąraše buvo Edinburgo ir Warwicko universitetai, tačiau aš nusprendžiau likti gimtajame Kaune ir sekti keleto vyresnių akademikų pėdomis: ramiai studijuoji Kaune ar Vilniuje, susipažįsti su Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Studento gyvenimas Lietuvoje turi daugybę privalumų, gal ir neverta blaškytis, bet jei vis tik apsispręsi po metų išvykti, tai turėsi pakankamai laiko susitvarkyti stojimo dokumentus į JAV, Didžiosios Britanijos ar kitus pasaulio universitetus, taip pat, mano žiniomis, tik praleidęs metus aukštojo mokslo įstaigoje galėsi stoti į Bristolio universitetą ar The Imperial College Londone. Jei stosi į geriausias įstaigas – greičiausiai teks kartoti pirmą kursą, bet kiek ištęstas bakalauras tikrai yra į naudą, mažiau streso ir kur kas lengviau įsisavinti informaciją. Stojant į kitus universitetus tavo pirmas kursas turėtų būti įskaitytas, jų lygis bent jau matematikoje ir fizikoje yra gana panašus.

KTU patekau į Sustiprintų studijų grupę1, mano vadovu buvo puikus taikomosios matematikos specialistas prof. dr. Zenonas Navickas. Turėjau visas sąlygas gilintis į šią sritį ir kaip galima greičiau pradėti tiriamąjį darbą. Šių galimybių KTU neišnaudojau, pasirinkau VU kartą per savaitę vykstantį grynosios matematikos seminarą pirmakursiams, šie keturių žingeidžių studentų susitikimai buvo itin vertinga akademinė patirtis. Būtent jie padėjo apsispręsti, kad noriu tęsti matematikos studijas, o įgytos žinios, nors dar ir dabar lieka už programos ribų, padeda orientuotis dažnai nykokai bei technokratiškai pateikiamame matematinių idėjų vystyme.

Kęstutis Česnavičius žiemos sesijos metu atkreipė mano dėmesį į galimybę studijuoti Prancūzijoje ar Vokietijoje. Aš rimtai susidomėjau, atsiskaitęs už pirmąjį semestrą nutraukiau studijas KTU ir jau rugsėjį drauge su bičiuliu žengiau per gynybinį griovį juosiantį Université Pierre et Marie CURIE (UPMC Paris 6)2.

Prancūzų kalbos niekada nesimokiau, „google translate“ pagalba sužinojau, kad universitetas neprašo jokio kalbos mokėjimo patvirtinimo. Per porą mėnesių pramokau pagrindus ir išvykau darbuotis bei keliauti į Pietų Prancūziją. Pasistengus tikrai galima suderinti kalbos mokymąsi, nuotykius ir minimalias išlaidas. Rugsėjį prancūziškai jau lankiau paskaitas, esu gyvas pavyzdys, kad kalbos barjeras yra įveikiamas. Didesne kliūtimi gali tapti kalbos patikrinimo testas, bet jei ruoštis pradėsi daugiau nei pusė metų prieš studijų pradžią, tai viskas yra įmanoma.

Studijos Paryžiuje

Paryžius yra ne tik kultūros, kulinarijos ir aukštosios mados sostinė, bet taip pat ir pasaulinis mokslo centras. Į šį miestą per pastaruosius 20 metų atkeliavo 4 fizikos Nobelio premijos ir 6 iš 18 įteiktų Fields medalių, kurie yra Nobelio atitikmuo matematikoje. Mieste įsikūrusios pirmaujančios mokymo ir tyrimų institucijos pasaulyje.

Pragyvenimas Paryžiuje kainuoja daugiau nei mažesniuose Britanijos miestuose. Būsto kaina vidutinės fantazijos žmogui viršys 350 eurų per mėnesį, bet mokslas Universitete yra nemokamas, valstybė kompensuoja dalį nuomos ir antrais metais moka stipendiją socialiai remtiniems studentams. Priklausomai nuo tėvų pajamų galite tikėtis gauti iki 5000 Eurų per metus.

Valstybiniai Universitetai šioje šalyje priima veik visus kandidatus, vėliau egzaminai parodo kas yra kas. Pirmieji metai skirti studentų integracijai. „Integravo“ ir mane – teko studijuoti fiziką, chemiją, mokslo filosofiją, kas – nors ir per jėgą – bet praplėtė akiratį. Pirmųjų metų kursai nėra ypatingai aukšto lygio, negali konkuruoti su Oxbridžu, bet nenusileidžia kitiems Britanijos universitetams priimantiems lietuvius. Universitetas sudaro galimybę rinktis vyresnių metų ir kitų specialybių kursus.

Bakalauras Prancūzijoje yra vadinamas Licenzija (licence) ir trunka 3 metus. Geriausi Paryžiaus universitetų matematikai gauna stipendijas dvejus metus trunkančiai magistrantūrai. Nuolat vyksta įvairiausi seminarai ir paskaitos. Aš per pirmus studijų metus spėjau sudalyvauti Fizikos Nobelio ir trijų Fields medalių laureatų mokslinėse paskaitose skirtose jauniesiems studentams.

UPMC trečiaisiais bakalauro metais siūlo mainus su įvairiais Europos, Kanados, JAV ir Azijos universitetais. Norintys gali vykti į stipriausias Vokietijos mokymo įstaigas, o drąsiausi – kandidatuoti į vietą Čikagos universitete. Dešimtims tūkstančių studentų skiriamos vos kelios vietos, tačiau čionykščiams Anglų kalba lieka neįveikiamu barjeru, o geriausieji iš jų lieka Prancūzijoje, tad dirbdami tikslingai tikrai galite laimėti šį konkursą ir finansavimą studijoms viename geriausių Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų. Tai tik vienas iš variantų, tikiu, kad kitur Europoje galima rasti panašių programų. Jei svajoji atsidurti JAV tai, kad ir kaip keistai skambėtų, gali būti vienas tiesiausių kelių.

Universitetai, o aš mokausi viename iš dviejų pirmaujančių matematikos srityje, gal ir nekonkuruoja su geriausiais pasaulyje, bet jie šioje keistoje šalyje visai nėra Olimpas. Gabiausi vaikai po mokyklos skuba į pasiruošimo mokyklas (Cours Préparatoire3). Tai prestižinės mokymo įstaigos, kur dvejus metus itin intensyviai ruošiamasi stojimo egzaminams (Concours) į Didžiąsias mokyklas (Grand Écoles). Dauguma mokyklų turi atskiras egzaminavimo sistemas, sėkmės atveju moksleivis renkasi norimą įstaigą, o tie, kuriems egzaminai į mokyklas nepasiseka, gali prisijungti prie trečiakursių norimame universitete.

Matematikoje geriausia yra École Normale Superieure, turinti porą skyrių Paryžiuje ir vieną Lione. Į pirmaujantį Paryžiaus skyrių priimami 40 matematikų-fizikų, 8 informatikai, 20 fizikų-chemikų, tad konkursas labai sudėtingas. Matematikai stojantys į ENS laiko 9 egzaminus ir turi pristatyti mokslinį darbą. Įstoję į ENS įgyja statusą (Normalien) ir tampa valstybės tarnautojais, tai jiems ateinantiems trejiems metams garantuoja 1200 Eurų mėnesinį atlyginimą bei apmokamą doktorantūros vietą Prancūzijoje. Kita prestižinė ir labai stipri mokykla École Polytechnique yra sukarinta. Studentai atlieka karinę tarnybą ir vilkėdami paradinę uniformą žygiuoja Bastilijos dienos parade.

Universitetų studentams yra keletas būdų patekti į šias įstaigas, bet, kaip minėjau, vietų skaičius yra labai ribotas. Norėčiau pridurti, kad Paryžiaus ENS siūlo 30 Magistro stipendijų4 užsienio studentams. Ši mokykla už Prancūzijos ribų nėra gerai žinoma, tad gauti šią stipendiją stipriems kandidatams yra lengviau negu įstoti patiems prancūzams.

Ekonomistams, Politikimas ir kitiems socialinių mokslų atstovams studijas siūlo Prancūzijoje labai garsios mokykoklos „Insead“ ir „SciencesPo“. Pastaroji turi padalinius visoje šalyje, bet centras yra Paryžius. Šią mokyklą baigė veik visi paskutinieji Respublikos prezidentai, čia siūloma ir studijų programų anglų kalba.

Studijos svetur

Man teko susidurti ir su kitomis aukštojo mokslo sistemomis. Informacija yra fragmentiška, bet padės susidaryti bendresnį vaizdą.

Matematikams

Bona yra pirmaujantis Universitetas Vokietijoje, bet patyrę matematikai teigia, kad merginos Berlyne daug gražesnės, o ten esantys universitetai taip pat yra labai stiprūs. Higher School of Economics – gana netikėtas pavadinimas Maskvos matematikų kalvei. Ši Rusijos mastais labai moderni ir valstybės bent kol kas gausiai finansuojama mokykla priima vos kelias dešimtis jaunuolių. Susidariau įspūdį, kad ten yra dėstoma ypatingai aukštu lygiu.

Šią vasarą man pasisekė sudalyvauti tarptautinėje matematikos stovykloje Lione, skirtoje baigiamųjų gimnazijos klasių ir pirmųjų universiteto kursų studentams. Tai tikrai buvo nuostabi akademinė patirtis, čia galėjau iš arčiau susipažinti su geriausiais pasaulio mokslininkais, jaunaisiais bendraminčiais ir moderniosios matematikos tyrimų kryptimis.

http://www.issmys.eu – kasmetinė stovykla, kurioje aš ir dalyvavau. Galima gauti nemenką finansinę paramą, tad tai entuziastams neturėtų būti kliūtis.

http://www.mccme.ru/dubna/eng/ – stovykla Rusijoje, taip pat labai įdomus renginys.

Visų sričių studentams

Jacobs University, Brėmenas. Studijos anglų kalba, aukšto lygio. Didelė laisvė renkantis kursus, tad patenkinami visų norai. Jei kada sutiksite Dierk Schleicher, matematikos profesorių, suinteresuotą studentų priėmimu, jis jūsų turbūt pasiteiraus: „Kaip čia yra, kad lietuviai į Brėmeną nebestoja?“. Tiesa, reikia išsilaikyti SAT ir baigus studijas grąžinti nemenką paskolą, bet Vokietijoje tai neturėtų būti didelė bėda.

Stockholm School of Economics, Ryga. Studijos anglų kalba netoli nuo namų. Mažas pasaulinio lygio universitetas kuria stiprų bendruomenės jausmą ir neįkainojamus ryšius ateities karjerai.

ETH, Ciurichas. Universitetas aiškiai orientuotas į tyrimus ir praktiką. Žmonės kalba, kad laboratorijoje pritrūkus būtinų regentų juos malūnsparniu atskraidina per porą valandų. Aplinkui slidinėjimo kurortai ir nuostabūs ežerai. Pragyvenimas viename brangiausių pasaulio miestų gali kelti problemų, bet gaunant finansavimą ar įsidarbinus laboratorijoje situacija kardinaliai pasikeičia. Bakalaurui tektų smarkiai paplušėti su vokiečių kalba, bet magistrantūroje dėstomas angliškai.

Keletas subjektyvių pastebėjimų apie egzotiškesnius pasirinkimus

Jei vis blaškaisi po pasaulį ir nori studijuoti socialinius ar humanitarinius mokslus, neužmiršk rytų ir centrinės Europos – trūksta žmonių galinčių jungti šias šalis. Dabar pats laikas studijuoti politikos ar istorijos mokslus Lenkijoje, mūsų kartai tikrai reiks žmonių galinčių palaikyti dialogą.

Jei jau prakalbau apie dialogą, tai kodėl nepamąsčius apie Saudo Arabiją (http://www.kaust.edu.sa), Izraelį (http://english.tau.ac.il) ar Singapūrą (http://www.nus.edu.sg)? Čia rasi žiupsnį egzotikos ir aukšto lygio studijų programų anglų kalba, tiesa, kai kur jos prasideda magistrantūroje.

Jei vis tiek nenumanai, ko nori iš gyvenimo, aš tavo vietoje studijuočiau kalbas. Užsienio valstybės neretai apmoka kalbų studijas ir suteikia stipendiją. Pats važiuočiau į Islandiją5, bet panaršius tikrai rastum daugiau pasiūlymų.

Inžinerija Vokietijoje. Čia ji ypatingai aukšto lygio ir aiškiai orientuota į pramonę. Tiesa, gali tekti paplušėti aiškinantis, kuris universitetas kurioje srityje pirmauja. Vokietija nėra tokia centralizuota kaip Prancūzija, čia mokslas yra paskleistas po visą šalį.

IT Švedijoje. Net jei jos BVP ir mažesnis negu Apple, ji vistiek siurbia IT specialistus iš viso pasaulio.

Lėktuvų inžinerija Tulūzoje. Ten gaminami Airbus‘ai, šis nuostabus pietų miestas pilnas svajoklių netapusių astronautais.

Lazeriai, branduolinė energija Prancūzijoje, Bordo. Jei nori būti tyrimų smaigalyje, tai šiame regione yra konstruojami vieni rimčiausių įrengnių pasaulyje6. Miestas šalia vandenyno, netoliese įsikūrę banglenčių kurortai.

Renkantis neįprastus studijų variantus reiktų įvertinti ne tik Universitetų reitingus, bet ir susirasti sistemą išbandžiusių žmonių. Gal ir nėra Lietuvių ten studijavusių bakalauro programose, bet gana tikėtina, kad bus tokių, kurie mąstė apie šį pasirinkimą ar toje įstaigoje mokėsi vėlesniais studijų metais. Tokių asmenų kontaktų galite ieškoti vietinėse Lietuvių bendruomenėse ar drąsiai teirautis vyresnių akademikų bei mokslininkų.

Tikiuosi man pasisekė atskleisti, jog senolė Europa jums turi įdomių pasiūlymų. Žingsniuoti kitų pramintais takais visada paprasčiau, bet gali nutikti ir taip, kad nė vienas jų neves į jūsų tikslą. Tokiu atveju sukaupkite ryžtą ir leiskitės į savo gyvenimo nuotykį, svajokite drąsiai!

Nuorodos

  1. http://ktu.lt/turinys/sustiprintu-studiju-grupes
  2. http://www.shanghairanking.com/SubjectMathematics2012.html
  3. http://www.louis-le-grand.org/ – Kur mokėsi Jean-Paul Sartre, Henri Poincaré ir daugelis kitų žymių Prancūzų mokslininkų.
  4. http://www.ens.fr/spip.php?rubrique29&lang=en
  5. http://www.arnastofnun.is/page/a_inter_scholarships_info#icelandic
  6. http://www-lmj.cea.fr/en/lmj/index.htm, http://en.wikipedia.org/wiki/ITER

1 Šio įrašo komentaras

  • Bernadeta sako:

    Gražus straipsnelis :) Norėčiau tik pataisyti, kad į Imperial College London galima tiesiai po mokyklos bandyti stoti, pati dabar ten biologiją/mikrobijologiją studijuoju. Šiaip tai aš sutinku, kad nebūtina skubėti į užsienį važiuoti ir Lietuvoje neblogų specialybių galima rasti, bet, manau, kad būtinai reikia nors trumpam išvažiuoti vien tam, kad praplėstumiai akiratį ir pamatytum kaip kitas pasaulio dalis atrodo. Čia ypač tiksliesiams mokslams svarbu (turbūt ir kitiems bet kai ne specialistė tai nekomentuosiu :) ), nes jie vis labiau ir labiau tarptautiniai ir tarpdisciplininiai tampa ir jeigu ką nors pasiekti nori ar kitu kampu į mokslus pažiurėti tai labai į sveikatą kitose vietose pasižvalgyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*

Previous Post
«
Next Post
»