NMA Rudens sesija

Š. m. lapkričio 4-6 dienomis Kaune vyks netradicinė Nacionalinės moksleivių akademijos sesija – Rudens sesija. Pirmą kartą 10-12 klasių moksleiviai bus kviečiami patys rinktis grupes, kurių programose jie norės dalyvauti. Sesijos programa, sukurta bendradarbiaujant su Kauno technologijos universitetu, yra nemažas žingsnis tarpdiscipliniškumo skatinimo link. 

1 programa. Vandenilio energetika

KTU, LEI doc. dr. Darius Milčius, LEI j.m.d. Martynas Lelis

LEI vandenilio energetikos technologijų centras

Breslaujos g. 3, LT-44403 Kaunas

Dalyviai: 10 mokinių

Metalų hidridų panaudojimas persijungiančių veidrodžių gavime.

Mg2Ni/Mg2NiH4 plačiai naudojamas kosmoso/saulės energetikos technologijose, kuriant persijungiančius veidrodžius. Šie veidrodžiai – tai įrenginiai, paprastai sukonstruoti iš kvarcinio stiklo, padengto metalinėmis Mg2Ni dangomis. Šioje būsenoje gauta struktūra – klasikinis veidrodis, visiškai atspindintis vaizdą. Sąveikoje su vandeniliu Mg2Ni virsta metalų hidridu – Mg2NiH4, kuris yra visiškai skaidrus.

Demonstracinių veiklų metu, naudojantis magnetroninio garinimo metodu, bus sintetinama Mg2Ni plona danga ant kvarcinio padėklo. Struktūrų paviršiaus vaizdai bus gauti panaudojant skenuojančią elektroninę mikroskopiją (SEM), bus ištirta paviršiaus elementinė sudėtis, naudojant EDS metodą. Gauti cheminiai junginiai, kristalitų dydžiai bus ištirti, panaudojant rentgeno difrakcijos metodiką. Dangų optinis laidumas bus ištirtas naudojant optinį spektroskopą.

Atlikus tyrimus, struktūros bus talpinamos į specialią kamerą, kur bus atliekamas prisotinimas vandeniliu, esant aukštam slėgiui ir temperatūrai. Gautos metalų hidridų struktūros bus ištirtos aukščiau paminėtais metodais ir įvertintos jų optinio persijungimo charakteristikos.

2 programa. Nanotechnologijos

KTU dr. Judita Puišo, dr. Irena Mačionienė

KTU Fundamentalių mokslų laboratorija

Studentų g. 50, 51368 Kaunas

Dalyviai: 10 mokinių

Nanotechnologijos – viena labiausiai besivystančių, ypatingai plati mokslo sritis. Ji apjungia ne tik fizinius: fizikos, chemijos, biologijos mokslus, bet ir medicinos bei socialinius (ekonomiką, teisę, etiką) mokslus.

Mokslininkai ir inžinieriai siekia sukurti medžiagas su naujomis ar pagerintomis savybėmis. Iki nanodydžio sumažintos įvairių metalų medžiagos paplito kosmetikoje (kremai, pudra, dezodorantai), medicinoje (pvz., antibakterinės medžiagos, vaistų nešėjai), šaldytuvuose bei tekstilėje (pvz. kojinės, darbiniai drabužiai). Paprastai vartotojas net nežino, jog jo naudojamame daikte yra nanodalelių struktūrų.

Nanodaleles galima gauti panaudojus sudėtingas chemines reakcijas, toksines ir pavojingas medžiagas, mikroelektronikos pramonės ir nanotechnologijų pasiekimus. Tačiau jas taip pat galima gauti ir panaudojus metalo druskas bei mums visiems pažistamų augalų –  erškėtuogės, palergonijos, alyvmedžio, banano, citrinos, magnolijos, papajos –  vaisius, žievę ir lapus.

Mūsų susitikimo metu mes susipažinsime su sidabro nanodalelėmis, jų savybėmis. Sužinosime, kodėl sidabro nanodalelių spalva gali kisti nuo šviesiai melsvos iki raudonos. Kaip panaudojus sidabro jonų tirpalus ir augalinius žaliosios ir juodosios arbatų, ažuolo žievės, kadagio ekstraktus, gaunami sidabro nanodalelių koloidiniai tirpalai. Išmoksime nustatyti, ar tirpaluose tikrai yra sidabro nanodalelių. Susipažinsime su ultravioletiniais spinduliais, jų šaltiniais. Sužinosime, koks jų poveikis gyviesiems organizmams bei mūsų susintetintoms sidabro nanodalelėms.

3 programa. Mechatronika

KTU dr. Andrius Vilkauskas, centro direktorius

Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras

Kęstučio g. 27A, 44312 Kaunas

Dalyviai: 10 mokinių

Susitikimas susidės iš kelių dalių: mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro pristatymo, paskaitos supažindinant su „sumanių“ (angl. smart) medžiagų taikymu „Ar daiktas gali būti „protingas“, taip pat – vykdiklių su „sumaniomis“ medžiagomis eksperimentiniai tyrimai (užsiėmimai laboratorijoje). Mokiniai susipažins su „sumaniomis“ medžiagomis bei konstrukcijomis. Laboratorijoje nustatys vykdiklių aktyvių elementų techninius parametrus: virpesių amplitudę, greitį ir pan.

Kitose paskaitose („Kaip sudaryti savo judėjimo modelį“, „Biomechanikos eksperimentiniai tyrimai (žmogaus judesio parametrų nustatymas)“ moksleiviai sužinos, kaip kompiuteryje galima pavaizduoti žmogaus judesius, kokiomis priemonėmis fiksuojami ir analizuojami sportininkų, žmonių po traumų ar operacijų judesiai, kaip tiriami žmogaus kūno audiniai ir organų sistemos, kaip žmogaus natūralios funkcijos atstatomos panaudojant dirbtinius organus. Taip pat pamatys, kuo skiriasi vyrų ir moterų, linksmo ir pavargusio žmogaus eisena. Moksleiviai patys galės dalyvauti eisenos ar šuoliuko į aukštį tyrime.

Iš arčiau su robotais bus supažindinta laboratoriniuose užsiėmimuose „Robotai pramonėje: eksperimentiniai tyrimai“. Užsiėmimų metu mokiniai praktiškai susipažins su robotų maketais ir sukonstruos savo robotus, naudodami Robix konstravimo rinkinius, pasinaudodami industriniais robotu Mitsubishi RV-2AJ ir Melfa valdikliu bei susipažins su tokių robotų veikimu, darbo režimais, valdymu.

4 programa. Veikėjo animacija

KTU IF lekt dr. Algirdas Noreika

KTU IF Multimedijos inžinerijos katedra (multimedija.ktu.lt), CGEX Studija (cgex.lt)

Studentų g. 67 (prie pagrindinių elektronikos rūmų) 02 bendrabutis

Dalyviai: 10 mokinių

Kviečiame moksleivius susipažinti su įdomiu ir magišku trimatės animacijos pasauliu. Užsiėmimų metu sužinosite, kaip kuriama trimatė animacija tokiose animacijos studijose kaip Pixar, Dreamworks ar Disney, kaip animaciniai veikėjai išmokomi kalbėti, bėgioti, šokinėti bei krėsti įvairias išdaigas. Susipažinsite su pagrindiniais animacijos, kameros valdymo ir kompozicijos principais. Praktiškai išbandysite savo jėgas kurdami savo pirmojo animacinio filmo siužetus ir animuodami veikėjus.

5 programa. Muzikos technologijos

KTU HMF darbuotojai: lekt. Jonas Valančius, Antanas Jasenka ir Nerijus Matonis.

KTU Humanitarinių mokslų fakulteto Garso ir vaizdo technologijų laboratorijoje (203 kab.)

Gedimino g. 43, LT-44240 Kaunas

Dalyviai: 10 mokinių

Kompiuteriu sukurtos muzikos garsai šiandien supa mus namie, mokykloje ir gatvėje. Jie skamba iš pačių įvairiausių įrenginių: išmaniųjų mobiliųjų telefonų, nešiojamų MP3 grotuvų, planšetinių kompiuterių ir t.t. Muzikos garsai pernešami skaitmeninėse nešiojamose atmintyse, kompaktinėse ir DVD plokštelėse. Naudotis šiais įrenginiais ir paspausti klausymo mygtuką mokate visi. Bet turbūt dažnam iš Jūsų kyla klausimai:

Kas ir kaip sukuria tokį kompiuterinį kūrinį, kurio kasdien klausomės? Kaip natas paversti kompiuteriniais garsais, kaip įrašyti gyvą instrumentą ir suderinti visų šių garsų skambesį? Muzikos technologijų paskaitose mes atsakysime į šiuos klausimus ir supažindinsime su šiuolaikinėmis kompozitoriaus, prodiuserio ir diskžokėjo (DJ) dirbtuvėmis. Sužinosite:

- kaip sukurti idėją muzikiniam kūriniui;

- kaip garsas atkeliauja į kompiuterį ir kaip jis jame išsaugomas;

- kodėl mokant groti muzikos instrumentu yra ne pro šalį gerai išmanyti ir informatiką;

- kaip nesudėtinga pakeisti sukurto muzikos kūrinio garsumą ir kaip sudėtinga nustatyti, koks jis turėtų būti;

- kaip į kompiuterį įrašyti balsą, gitarą ar fortepijoną;

- kaip skaitmenines natas, įrašą ir fonogramą paversti vienu – Jūsų asmeniniu muzikos kūriniu?

6 programa. Gyvybės įvairovė

VDU GMF darbuotojai: , Kauno Tado Ivanausko muziejus, Lietuvos zoologijos sodas

Dalyviai: 10 mokinių

2010-uosius UNESCO buvo paskelbusi tarptautiniais bioįvairovės metais. Kiek gyvybės yra aplink mus bei kaip ji buvo tiriama praėjusiame šimtmetyje, supažindins Kauno Tado Ivanausko muziejaus ir Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai. Kaip gyvybės mokslų tyrimai sparčiai juda į priekį ir kokius objektus šiais laikais tiria molekuliniai biologai, jums bus atskleista VDU Gamtos mokslų fakultete.

Lapkričio 6 d. programa

Staigmena!