Mes ugdome asmenybes Lietuvai!

Nacionalinė moksleivių akademija

NMA Žiemos sesija 2011

Gal kiek tradicinė pradžia. Sesija baigėsi, visi sugrįžo į namus, bet grįždami jie su savimi vežėsi vis kitokią istoriją, kitokį pasakojimą apie NMA. Kiekvienas iš jos gavome skirtingų dalykų.

Galbūt kažkam tai tebuvo laisvės akimirka, galimybė pailsėti nuo tėvų priežiūros ir tiesiog linksmai pašėlti, bet man… Man NMA visada buvo kažkas daugiau. Viena mergaitė manęs klausė, kas yra mano ramybės oazė. Dabar pagalvojau, kad turbūt NMA. Žinoma, ten būna visko. Būna labai labai daug džiaugsmo, tikėjimo, meilės ir rūpesčio, bet būna ir liūdesio, vienatvės, baimės ir ašarų. Ne tik tada, kai reikia atsisveikinti, kai skiriamės tą paskutinį kartą. Ašarų būna ir tada, kai suprantu, kad aplink mane yra absoliučiai tobuli, nuoširdūs ir kupini tyro gerumo žmonės. Jie visi skirtingi, bet kartu ir panašūs. Jie nori dalintis ir aš noriu dalintis. Savimi ir savo istorija. Gyvenimo pamokomis. Štai ką aš gaunu iš NMA. Pamokas, kaip reikia gyventi. Pamokas, kaip mylėti ir rūpintis. Kaip sukurti kažką nepaprastai gero.

Ačiū. Visiems visiems ir už viską. Dėstytojams už paaukotą laisvalaikį ir norą mokyti mus, dar tik neseniai pradėjusius gyventi. Vadoviukams už rūpestį, nerimą ir nemiegotas naktis dėl mūsų –  moksleivių – kaltės ir skleidžiamą gerumą bei magiškus kerėjimus. Moksleiviams už nuostabumą ir dalybas. Ir turbūt gyvenimui esu dėkinga už tai, kad mane atvedė į NMA.

Štai tokia NMA, tokia žiemos sesija. Pripildyta prisiminimų, ilgesio ir gal dar ne visai gerai išmoktų pamokų.

Vaiva Lialytė, ekonomikos sekcija

_____________________________________________________________________________________________________

Važiuodama į NMA, net nenutuokiau, kas ir kaip bus, tačiau jau dabar žinau, kad noriu ten sugrįžti.

Niekada nebuvau mačiusi tiek daug besišypsančių žmonių. Laikas prabėgo lyg viena akimirka. Pradžia buvo nelengva, tačiau šalia įdomių ir kūrybingų žmonių, didelio entuziazmo, pedagogų ir draugų dėka viskas įveikiama. Rūpestingi vadoviukai – lyg tėvai ar draugai yra lyg didelė energijos jėga, o pedagogai – lyg tikslas. Iki kitų susitikimų NMA!

Monika Mašanauskaitė, muzikos sekcija

_____________________________________________________________________________________________________

Kokie trys dalykai buvo svarbiausi šiųmetėje Nacionalinės moksleivių akademijos žiemos sesijoje? Atsakydami į šį klausimą, beveik visi NMA moksleiviai įvardytų žinių troškimą, džiaugsmą ir kartumą.

Pirmasis – žinių troškulys – turbūt yra svarbiausias iš svarbiausių. Visi čia išmoksta kažko naujo. Ir tas kažkas naujo yra ne šiaip informacija, kurią reikia iškalti vidurinėje mokykloje, bet kažkas tikrai įdomaus ir skatinančio domėtis vėliau, po sesijos. Moksleiviai, stojantys į NMA, nepasitenkina žiniomis, gautomis šiaip mokantis, jie yra motyvuoti, siekia gauti tai, kas padėtų  ir mokykloje, ir universitete, ir galų gale bendraujant su panašių poreikių žmonėmis.

Antras dalykas – džiaugsmas. Jis kiekvieną NMA bendruomenės narį lydi nuo pat ruošimosi sesijai ir dar ilgai ilgai po jos. Ir visai nesvarbu, ar tas narys yra mokinys, dėstytojas, vadoviukas, NMA valdybos narys, NMA rėmėjas ar mokyklos, kurioje vyksta Akademijos užsiėmimai, naktinis sargas – net ir jis šypsosi, stebėdamas krykštaujančius akademikiukus. Aš pats iškart apsidžiaugiau, gavęs kvietimą į sesiją, džiaugiausi laukdamas sesijos, vykdamas į sesiją, būdamas sesijoje, vykdamas iš sesijos, ir dar dabar džiaugiuosi, rašydamas apie sesiją.

Na, o paskutinis dalykas – kartumas. Ne, ne tas, kurį juntame gerdami pelynų arbatą. Akademijoje kartumas siejamas ne su karčiu pelynu, o su kitu, malonesniu ausiai žodžių junginiu – „buvimu kartu“. Tiesiog NMA nėra žmonių, kurie vaikščiotų po vieną. Mes susipažįstame su bendraminčiais, kurių dauguma tampa tikrais draugais. Tokiais draugais gali tapti ir moksleiviai, ir kiti NMA žmonės. Geras draugas yra ir dėstytojas – visada pabendraus, padiskutuos įvairiais klausimais, padės darant užduotis ir svarbiausia – sudomins. Geras draugas yra ir vadoviukas, kuris paguos, jei kas negerai, duos maisto talonėlį arba maisto be talonėlio, o jeigu mes nebūsim labai geri – pabars, bet nepiktai. Taigi didžiausia akademijos vertybė – žinių troškulys džiaugiantis ir būnant kartu. Pritarsiu visų mėgstamam posakiui – NMA yra turbūt pats geriausias dalykas pasaulyje!

Joris Kazlauskas, filologijos sekcija

_____________________________________________________________________________________________________

Kiekvienos sesijos laukimas jau tapo žalingu įpročiu. Iš anksto pradedi svajoti apie protingus ir besišypsančius žmones, kuriuos sutiksi, apie puikiai savo dalyką išmanančius dėstytojus bei jų teikiamas žinias. Kiekviena sesija būna pilna iššūkių, naujovių ir įdomybių. Ne išimtis buvo ir ši 2011 metų žiemos sesija.

Vėl nauji dėstytojai, seniai matyti ir išsiilgti veidai. Manau, kad ši sesija buvo itin sėkminga ir dėl dalykinių, ir dėl asmenybės ugdymo paskaitų. Man, filologei, buvo labai smagu sutikti žmogų, kuris jau pusantrų metų ruošia mums dalykines užduotis. Galiu pasakyti, kad Laima Vaitkevičienė tik patvirtino mano nuomonę, kad puikiai išmano savo dalyką ir gali suteikti naujų žinių bei išmokyti į tuos pačius simbolius skirtinguose tekstuose žiūrėti per skirtingų epochų prizmes.

Asmenybės ugdymo užsiėmimai sužadino naujas mąstymo galimybes. Arūno Matačiaus ir Igno Rubiko paskaitos išmokė žiūrėti į gyvenimą įvairialypiškiau ir lengviau įsiminti svarbius dalykus, Ričardas Jankauskas vėl skatino domėtis menais ir pastebėti rokoko subtilybes.

Paskaitos buvo skirtingos ir visos savaip įtraukiančios. Tačiau NMA yra ne tik paskaitos ir mokslas, bet ir žmonės! Puikūs pašnekovai ir nuostabūs vadoviukai, į kuriuos gali kreiptis bet kada, iškilus bet kokiai problemai. Taigi, NMA – ne tik mokslas, bet ir bendravimas, kurio paragavus, norisi dar ir dar!

Akvilė Armonaitė, filologijos sekcija

_____________________________________________________________________________________________________

178. Tiek dienų prabėgo nuo mūsų paskutinio susitikimo vasarą. Iš visų Lietuvos kampelių mes vėl susirinkome į sesiją, į užpustytą Palangą, kur mūsų laukė jūra, kopos, ir – svarbiausia – akademikai, kurių veidus visuomet puošia šypsena, o šiltas žvilgsnis tirpdo sniegą. Ir nors sausio 2-6 dienomis mokiniai dar atostogavo, Palangos senojoje gimnazijoje girdėjosi šurmulys, kuris nutildavo tik paskaitų metu.

Kartu buvome vos keturias dienas, bet spėjome nuveikti tiek daug, kad prisiminus kyla klausimas, ar tikrai para turi tik 24 valandas. Intensyvus tvarkaraštis, kuriame be dalykinių paskaitų buvo vietos ir šokiams, menams bei kitiems asmenybės ugdymo užsiėmimams, dabar primena kiekvieną smagią kartu praleistą akimirką. Galime drąsiai sakyti: Nacionalinė moksleivių akademija – vieta, kurioje gimsta svajonės, o skirtingų požiūrių žmonės randa bendrą kalbą. NMA – tai erdvė, kurią užpildo asmenybės, siekiančios to paties tikslo – pažinti, tobulėti, atrasti.

Paskutinį sesijos vakarą susirinkome Palangos St. Vainiūno muzikos mokykloje. Visų pamilti jaunieji muzikai padovanojo nuostabų, užburiantį koncertą. Naktį keliavome į pajūrį ir, apmąstę visą sesiją, prisiminėme tuos, kurių dėka čia atvykome – pačius geriausius, mylimiausius, originaliausius ir kantriausius vadoviukus – tuos, kurie šypsojosi ir nepyko, kai nenueidavome laiku miegoti, tuos, kurie suprasdavo, kai būdavo sunku. Eden Phillpott yra pasakęs: „Pasaulis kupinas nepaprastų dalykų, kantriai laukiančių, kol išmoksime juos pastebėti“. Ačiū visiems, kurie buvote kartu ir padėjote tuos dalykus pastebėti!

Viltė Kaubrytė, biochemijos sekcija

Nuotraukos Ringailės Kernagytės.