Projektas „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ – tai žinių viktorina, kurios dėka vis daugiau vaikų iškeičia kompiuterinius žaidimus ar animacinius filmukus į knygas, mokslinius leidinius. Šis projektas atvėrė ne vienam vaikui akis, kad būti protingam, greitai mąstančiam ir smalsiam nereiškia būti neįdomiam. Atvirkščiai! Žinios, loginis mąstymas suteikia galimybę būti žmogumi, su kuriuo visuomet yra įdomu bendrauti, iš kurio galima daug išmokti ir sulaukti protingo patarimo.
„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Lietuvos televizijos eteryje pasirodė 2008 metais ir nuo tada į jį plūsta būriai norinčių dalyvauti moksleivių anketų. Ne vienas Nacionalinės moksleivių akademijos moksleivis taip pat dalyvavo šioje viktorinoje (juk ne paslaptis, kad NMA mokosi gabiausi Lietuvos vaikai!). Vieni užkopė į finalą, kiti laimėjo Lietuvos tūkstantmečio vaiko vardą, dar kitiems šiek tiek pritrūko sėkmės ir jie iškrito anksčiau. Viena atkakliausių akademikių yra 12-okė matematikė Gintarė Vaičaitytė. Kodėl ją įvardiju kaip atkakliausią? Ji „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ dalyvavo net tris kartus! Apie jos potyrius, įspūdžius, norą dalyvauti klausėme jos pačios.
Pirmiausia, Gintare, kaip sugalvojai dalyvauti „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ pirmą kartą?
Pirmą kartą užpildžiau anketą norėdama pasižiūrėti, kaip apskritai šioje viktorinoje viskas vyksta. Filmavimas, klausimai, atsakinėjimai… Viskas atrodė įdomu. Kitais metais pildžiau anketą, trokšdama pagerinti savo prieš tai buvusį rezultatą. Galiausiai, šiemet viktorinoje atsidūriau paklausiusi direktoriaus pasiūlymo vėl sudalyvauti. Nieko iš tikrųjų neplanavau, tiesiog po pasiūlymo pagalvojau: „Kodėl gi nepabandžius dar kartą?“
Ir kaip, ar pagerinai rezultatą?
Šiemet pusfinalyje atsidūriau III vietoje, taigi visai nedaug trūko iki finalo. Tačiau labai nenusiminiau.
Jeigu būtų galimybė sudalyvauti dar kartą, ar ryžtumeisi?
Na, aš jau esu 12-oje klasėje, man tai buvo paskutinieji metai… Tačiau jei dar būtų galimybė, manau, sudalyvaučiau. Juk kiekvieną kartą susirenka nauji žmonės, kiekvieną kartą atrandi dar daugiau įdomių klausimų, pristatai save.
Ko išmokai dalyvaudama šiame konkurse? Ką supratai?
Pirmiausia, supratau, kad tai tik žaidimas. Tačiau tai yra labai geras iššūkis, savęs išbandymas. Ten itin svarbu tavo reakcija, mąstymo greitis, todėl svarbu išsaugoti savitvardą, užsidegus tai nelemtai raudonai knygai ir atidžiai laukti kito klausimo.
Ko palinkėtum moksleiviams, kurie dar mėgins dalyvauti viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“?
Palinkėčiau nebijoti. Nereikia galvoti, kaip tai yra sunku ar kad suklysi. Visi supranta, kad ten yra jaudulio, kad kartais nuo rankos sudrebėjimo priklauso neteisingas tavo pasirinkimas. Tai žaidimas, kurį reikia žaisti, kad išbandytum save. Tad būkit drąsūs ir optimistiški!
Kaip sakė Gintarė, būkit drąsūs ir optimistiški! Kopkit, siekit savo tikslų, nebijokit išbandyti savo jėgas viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, nes tai galimybė, kuri suteikia daug naujų pažinčių, naujų žinių ir naujų siekių gyvenime! Sėkmės Jums ir sėkmės Gintarei, kurią kitais metais galbūt pamatysime atviroje Lietuvos universitetų žinių lygoje „Lyderiai“!
Čia galite pamatyti 12-okų pirmojo pusfinalio, kuriame dalyvavo Gintarė, pristatymą:
httpv://www.youtube.com/watch?v=WSEfM1pq80g&feature=player_embedded
Straipsnio autorė: Akvilė Armonaitė, NMA Alumni lietuvių filologija
