NMA bendražiniavimas

Mušant pirmosioms naujųjų metų minutėms, noromis ar nenoromis bent dalis akademikų susimąsto – žiemos sesija jau beveik čia pat. Jau kitą rytą lagaminas išdidžiai išriedėjo iš rūsio ir reikliai spoksojo tiesiai į mane.

- Spiralės vandeniui kaisti nepamirši pasiimti?

- Arbatos pasiimti man ar tu paimsi?

- O ką darome su plaukų džiovintuvu?

- Primink man, kad pasiimčiau fotoaparatą.

- Juk… mes kartu gyvensime, ar ne?

Kartu. Jau už kelių dienų – artumas. Dabar – (k)artumas, užliejantis nuo minčių iki kito akademiko. Keliolika greitų „labas“, keli trumpi apkabinimai ir pora ilgų glėbesčiavimųsi su pačiais pačiais pačiausiais. Tada jau pajaučiau – esu sesijoje. Greitai tušinuku užtikrinu savo buvimą sąraše, kad tik niekas nepagalvotų, jog sesiją iškeičiau į ką nors kitą.

Pirmieji pietūs: aplinkui kupina naujai į viską žvelgiančių akių, o aš tiesiog nusišypsau savo maisto pilnai lėkštei. Kai nepribaigti likučiai pasiekia valgyklos darbuotojas, griebiu būsimą kambariokę už rankos ir neužsičiaupdamos paliekame patalpą.

Pirmos paskaitos: kupinos sumišimo naujokams, nekantrumo - visiems kitiems. Rodos, nespėjau nė porą kartų mirktelėti, o jau sėdžiu sesijos atidarymo renginyje ir visi veidai aplink atrodo tokie pažįstami, lyg tylomis susimirksėti būtų tapę rutina. Tradiciški ir kaskart vis originalesni sekcijų prisistatymai, naujokų priesaika ir NMA vėliavos pagerbimas, kuris lyg fanfaros paskelbė sesijos pradžią.

Antros dienos vakarą turėjo papuošti visų pasiilgta Mirga. Ant scenos pasirodžius muzikiukų dėstytojui Mindaugui Bačkui, visi supratome, jog neslopstančios energijos ir plačios šypsenos savininkės tą vakarą neišvysime. Iš ekrano į mus laužyta anglų kalba prabilo genialus violončelės virtuozas Mstislavas Rostropovičius. Jo dukrų pasakojimai apie tai, kaip Slava degino jų džinsus, kitų muzikantų susižavėjimo ir pagarbos kupini atsiliepimai apie Rostrapą ir jo įdomūs mokymo metodai bei humoro jausmas – filmas nepaliko nei vieno abejingo žmogaus.

Kitą vakarą neįtikėtina patirtimi su žinių ištroškusiais akademikais dalijosi visų pasaulio žemynų aukščiausias viršūnes pasiekęs ir jose įsmeigęs Lietuvos vėliavą Vladas Vitkauskas. Mus palytėjo ištraukos iš jo stebuklingų nuotykių: didžiuliai vėjai bei milžiniškos pusnys, o po jas brendantis drąsus ir siekiantis tikslo mūsų vakaro svečias.

Per vieną iš paskaitų filologijos sekcijos vadovas doc. Dainius Vaitiekūnas mums uždavė klausimą – koks jūsų kelionės į NMA sesiją tikslas? Atsakymų buvo daug – tobulėjimas, idėjos, bendravimas, žmonės, o vienas iš jų išdygo tiesiog labai netikėtai – bendražiniavimas. Paaiškinti viską paprasta – čia atvyksta žmonės gauti naujų žinių ir bendrauti su akademikais.

Tai tiek. Kartais draugai kanda į petį. Bet tai vyksta tik sesijos metu ir tik beveik antrą valandą nakties, kai tu pagaliau nusprendi būtent taip pabaigti straipsnį apie NMA žiemos sesiją.

Straipsnio autorės: Paulina Kirijanovaitė ir Indrė Bručkutė, NMA lietuvių filologijos sekcija

Nuotraukos: Andrius Kleiva, NMA lietuvių filologijos sekcija