Įspūdžiai iš JAV mokyklų

2013-01-30
paskelbė

Mokytis ar studijuoti Jungtinėse Amerikos Valstijose svajoja ne vienas. Juk Amerika – toks tolimas, egzotiškas kraštas… Tačiau NMA mokiniams nėra nieko neįveikiama. Prieš metus mokytis į JAV buvo išvykęs NMA dvyliktokas Paulius Urbonas. Šiemet JAV mokslus kremta NMA dešimtokas Domas Kalvaitis. Jie mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais ir papasakoti apie mokslą svetur.

Kalbamės su Pauliumi
Prieš metus turėjai galimybę mokytis JAV. Kas paskatino išvažiuoti?
Tikriausiai pagrindinis veiksnys tas, kad labai norėjau išbandyti ką nors nauja. Buvau aplankęs nemažai Europos šalių, o JAV atrodė kaip kažkas naujo ir svarbaus. Juk Amerikos vaizdus matai visur, o ji pati taip toli! Skatino ir noras išbandyti save. Laimėti ASSIST stipendiją Lietuvoje yra gana nemažas pasiekimas, nes reikia gerai mokytis, būti aktyviam popamokinėje veikloje, būti subrendusiam protiškai. Norėjau įsitikinti, ar toks iš tiesų esu. Jau dešimtoje klasėje žinojau, kad labiausiai norėčiau studijuoti JAV. Tad atsirado puiki galimybė ten pagyventi ir įsitikinti, ar tikrai verta. Pasirodo, verta.

Kokioje valstijoje, kokiame mieste gyvenai? Kokioje mokykloje mokeisi?
Gyvenau Šiaurės Karolinoje, šalia Ešvilio miesto. Maždaug dvi valandos kelio iki Šarlotės ir keturios valandos iki Atlantos. Mokiausi privačioje mokykloje Christ School (ASSIST organizacija stipendijas skiria mokslui tik privačiose mokyklose). Laimėjęs stipendiją, iš pradžių nežinojau, kur mokysiuosi. Sužinojęs, kad metus praleisiu krikščioniškoje berniukų mokykloje, labai sužavėtas nelikau… Tačiau be reikalo: mokiausi senų Apalačių kalnų pašonėje (tas masyvas vadinasi Blue Ridge Mountains – tikriausiai dėl to, kad, nors ir apaugę miškais, tie kalnai žiūrint iš tolo, ypač saulei nusileidus, atrodo melsvi), kas dieną kartu su šios šalies ir dar kelių žemynų mokiniais grožėjausi aplinkiniais vaizdais.
Mokyklos tipas – boarding school. Tai reiškia, kad didžioji dalis mokinių gyvena mokyklos bendrabučiuose, esančiuose jos teritorijoje. Apskritai mokykla gana izoliuota, nuo artimiausio greitkelio keletą kilometrų reikia važiuoti mišku, kol patenki į didžiulę mokyklos teritoriją, kurioje yra akademiniai pastatai, sporto salės, bendrabučiai, mokytojų namai, sporto aikštynai, bažnyčia, poliklinika ir t. t. Ir visa tai – tik dėl 250 ten besimokančių mokinių.

Papasakok apie JAV švietimo sistemą. Kuo mokslas JAV skiriasi nuo mokslo Lietuvoje?
JAV švietimo sistema įvairiapusė. Privačios mokyklos turi labai daug laisvės pačios spręsti, ką ir kaip dėstyti savo mokiniams (dėl to jos dažniau vadinamos ne private schools, bet independent schools). Pavyzdžiui, mano mokykla kiekvienam mokiniui siūlo 60–70 pasirenkamų pamokų. Tai kelios kalbos, matematika, gamtos mokslai, tačiau yra ir tokių dalykų kaip terorizmas, XX a. istorija, choras ar britų literatūra (bet nėra geografijos). Kiekvienas mokinys turi pasirinkti 5–7 dalykus, per pamokas sėdi vis su skirtingais mokiniais. Būdamas vienuoliktokas aš ispanų kalbos mokiausi su aštuntokais ir devintokais, o fizikos ir Amerikos istorijos – su dvyliktokais. Mano mokykloje nebuvo tokio dalyko kaip klasė (IIc ar IVe), nebuvo ir skambučio prieš pamoką ar jai pasibaigus. JAV (ir daugelyje kitų Vakarų pasaulio šalių) ypač rimtai žiūrima į nusirašinėjimą. Po kiekvieno testo mokykloje reikėdavo parašyti raštišką pasižadėjimą, kad nenusirašinėdavau ir nepadėdavau kitiems. Iš mūsų mokyklos vieną mokinį pašalino už tai, kad jis kito mokinio prašė parašyti darbą ir už jį siūlė pinigų. Manau, Lietuvoje dėl to tikrai iš mokyklos nešalintų. Na, o kalbant apie akademinį turinį, tai matematika ir fizika visame pasaulyje tokia pati, istorija ir literatūra taip pat dėstoma panašiai. Tarp mokytojų ir mokinių yra šiltas bendravimas ir abipusė pagarba (nors kiekviena taisyklė turi išimčių). Kai kurie mokytojai nuo mokinių skiriasi tik tuo, kad apie dalyką žino daugiau, rengia ir taiso testus.

Kokių dalykų mokeisi svečioje šalyje? Ar įgytos žinios praverčia mokantis Lietuvos mokykloje?
Mokiausi matematikos (algebros ir trigonometrijos), fizikos, ekonomikos, Amerikos literatūros, Amerikos istorijos ir ispanų kalbos. Nebuvau pasirinkęs labai aukšto lygio, tad su mokslais problemų neturėjau. Šiuo metu mokykloje nei fizikos, nei ispanų kalbos, nei ko nors, kas tiesiogiai susiję su JAV, nesimokau, tad JAV įgytos akademinės žinios nelabai praverčia. Užtat jos praverčia bendram išsilavinimui – dabar daug lengviau suprantu amerikiečius, jų mąstymą ir požiūrį į pasaulį. Tai mokykloje padeda netiesiogiai – rašant rašinius, ieškant informacijos ir t. t.

Lietuvoje mokiniams užduodama nemažai namų darbų. Gal JAV mokytojai gailestingesni?
Kadangi mokausi pagal Tarptautinio bakalaureato programą, galiu pasakyti, kad ir Lietuvoje mokiniams užduodama ne taip jau daug namų darbų. JAV daug kas priklauso nuo pasirinktų dalykų, jų lygio, mokyklos tipo ir lygio. Aš ten turėjau šiek tiek daugiau namų darbų nei Lietuvoje. Bet yra vienas esminis skirtumas – labai daug dalykų JAV daroma abipusiu susitarimu. Būdavo, grįžtu vėlai vakare po varžybų, nebėra nei laiko, nei jėgų daryti namų darbus, tai kitą rytą galiu nesunkiai susitarti su mokytoju, kad atsiskaitysiu vėliau. Jeigu ko nors per pamokas nesuprasdavau, galėdavau bendrauti ir kalbėtis su mokytojais. Manau, tuo jie skiriasi nuo Lietuvos mokytojų. Bet pastarųjų tikrai nekaltinu – jie paprasčiausiai neturi galimybės atsižvelgti į kiekvieno mokinio situaciją ir galbūt mažiau gali interpretuoti kurso reikalavimus.

Ką veikdavai po pamokų? Ar daug laisvo laiko turėdavai?
Diena boarding tipo mokykloje – griežtai sustyguota. Reikėdavo keltis apie 7 val., tvarkingai apsirengti, užsirišti kaklaraištį ir per pusryčius valgykloje pasirašyti (kad administracija žinotų, jog atsikėlei). Tada laukdavo pusvalandžio trukmės rytinis darbas – kiekvienas mokinys turėdavo atlikti savo pareigą. Pavyzdžiui, aš trečdalį metų siurbiau administracijos pastato prieangį. Kitiems tekdavo plauti indus, valyti grindis, stiklus, nešti šiukšles ir pan. Vienintelis darbas, kuriam mokykla samdo valytojus, – tualetų ir dušų valymas. Po rytinio darbo būdavo pirmos dvi pamokos, tada – valandos trukmės mišios (antradieniais–ketvirtadieniais). Paskui dažniausiai pietūs, po jų – dar dvi arba trys pamokos. Po pamokų, praėjus maždaug valandai, apie 15 val. kiekvienam mokiniui reikėdavo eiti į treniruotes. Rudenį buvau pasirinkęs bėgimą, žiemą – krepšinį, o pavasarį – lengvąją atletiką. Treniruotės trunka 2–3 val. Apskritai privačiose (ir ne tik) mokyklose sportas labai svarbus. Mano mokykla turėjo daugelio sporto šakų komandas – amerikietiško futbolo, futbolo, lakroso, bėgimo, golfo, plaukimo. Mūsų krepšininkai yra tarp 50 stipriausių JAV krepšinio mokyklų, o vienas neseniai ją baigęs mokinys jau žaidžia NBA! Taigi šios mokyklos mokiniai būdavo labai susidomėję sportu ir daug jėgų palikdavo sporto aikštelėse. Po treniruočių vakarieniaudavome. Tada – valanda laisvo laiko ir privaloma poros valandų namų darbų ruoša savo kambariuose (nors bendrabučių prižiūrėtojai nuolat prižiūrėdavo, kad mokiniai neužsiimtų pašaliniais dalykais, net ir per namų darbų ruošą būdavo linksmų nutikimų). Paskui – dar maždaug pusantros valandos laisvalaikio ir 23 val. visi turėdavome gulėti lovose.

Kas įsiminė labiausiai? Gal patyrei kokį nors įdomų nuotykį?
Apie įdomius nuotykius būtų galima parašyti atskirą straipsnį, bet vienas įsiminė labiausiai. Buvau Naujajame Orleane ir prieplaukoje su savo kambario draugu ir jo šeima laukėme kelto, keliančio per Misisipę. Nuobodžiaudamas stebėjau priešais stovinčią jauną porą. Vaikinas man neatrodė panašus į amerikietį. Žaismingai bandžiau spėlioti, iš kur jis galėtų būti – gal ukrainietis ar rusas, žodžiu, artimesnis mums. Atplaukė keltas ir savo spėliones baigiau. Ant denio puoliau fotografuoti įspūdingus naktinio Naujojo Orleano vaizdus. Atsisukęs pamačiau tą patį vaikiną, žiūrintį į mano fotoaparatą. Jis paklausė: „What camera are you using?“ Tiek man ir tereikėjo – tą akcentą buvau milijoną kartų girdėjęs mokykloje, per televiziją ir pan. Tad nusprendžiau griebti jautį už ragų ir ignoravau jo klausimą: „I know, it will sound strange, but where are you from?“ Jis labai keistai į mane pažiūrėjo ir pasakė: „Lithuania“. Pradėjau juoktis ir lietuviškai pasakiau: „Geras, aš irgi!“ Buvo labai linksma, susipažinome, paaiškėjo, kad jis iš Alytaus, mokosi Atlantoje, yra vedęs prancūzę ar amerikietę. Pasikeitėme kontaktais ir išlipę iš kelto išsiskyrėme. Manau, šio nuotykio dar ilgai nepamiršiu.
Panašiai nutiko ir Monrealio metro, kai išsiskleidę žemėlapį su draugais lietuviškai tarėmės, kur važiuoti. Šalia sėdėjusi mergina aiškia lietuvių kalba mums patarė. Buvo keista, nes Monrealio metro pirmiausia susitikti tikiesi tikrai ne lietuviškai kalbančią merginą.

Kur ir ką planuoji studijuoti baigęs mokyklą?
Ekonomiką. Galbūt JAV, Jungtinėje Karalystėje arba Baltijos šalyse. Anketas jau siunčiau ir dar siųsiu. Planuoti beveik nieko negaliu, nes daug kas priklauso nuo universitetų sprendimų. Bet, tikiuosi, juos greitai sužinosiu.

Kalbiname Domą
Kaip sekėsi įsikurti svečioje šalyje? Kokioje valstijoje, kokiame mieste gyveni? Kokioje mokykloje mokaisi? Domas Kalvaitis 1
Gyvenu Arizonos valstijoje, Tuksono mieste, kuriame yra apie milijonas gyventojų. Tuksonas įsikūręs dykumoje, todėl klimatas labai karštas ir sausas. Per keturis mėnesius lijo gal tik penkis kartus. Mokausi Tanque Verde High School. Mokykla valstybinė, joje mokosi apie 500 mokinių. Įsikurti nebuvo sunku, nes gyvenu šeimoje. Turiu du mainų brolius, kurie mokosi mano mokykloje, ir vieną seserį, kuri mokosi pradinėje mokykloje. Pirmomis dienomis jie aprodė mokyklą, supažindino su savo draugais, todėl liūdna nebuvo, o prie aplinkos pripratau labai lengvai.

Kaip sužinojai apie galimybę mokytis JAV? Pagal kokią programą išvažiavai?
Apie galimybę mokytis JAV sužinojau perskaitęs lankstinuką kelionių mugėje. Iš kelių Lietuvoje veikiančių mainų programų organizacijų pasirinkau kalba.lt. Praeitus mokslo metus JAV taip pat praleido viena mergina iš mano mokyklos, tačiau apie ją sužinojau daug vėliau, nei pats nusprendžiau išvykti.

Kokių privilegijų mokiniams suteikia ši programa?
Visi šią programą pasirinkę mokiniai apgyvendinami vietinėse šeimose, mokosi valstybinėse mokyklose. Tai padeda pažinti tos vietovės žmonių gyvenimą, šalies kultūrą. Tiesa, vieta Amerikoje skiriama atsitiktinai.

Ar Lietuvoje mokiniai gauna pakankamai informacijos apie galimybę mokytis užsienyje? Kaip mokytojai turėtų padėti skleisti šią informaciją?
Kadangi Lietuvoje mainų programos dar nėra labai populiarios, manau, informacijos gauti gana sunku. Tačiau vis daugiau mokytojų pradeda skatinti mokinius studijuoti užsienyje ir padeda užpildyti reikiamus dokumentus.

Palygink mokslą Lietuvoje ir JAV. Ko pasigendi gimtoje šalyje ir ko – svečioje? Domas Kalvaitis 2
JAV mokslo programa laisvesnė. Galima pasirinkti dalykus, kurie tave domina. Tiesa, anglų kalbos ar matematikos išvengti nepavyks, bet šiuos dalykus galima pasirinkti skirtingais lygiais. Pavyzdžiui, mokiniai, kurie nelabai domisi matematika, gali rinktis lengvesnes pamokas, tokias kaip statistika, tikimybės ar geometrija. O tie, kurie nori gilinti matematikos žinias, renkasi universitetinio lygio klases, rengiančias inžinerijos, informatikos ar kitų dalykų bakalauro studijoms. Lietuvoje visi mokiniai turi mokytis pagal tas pačias programas iki 11 klasės. Manau, amerikietiška sistema šiek tiek logiškesnė, nes ir mokiniams, ir mokytojams lengviau dirbti su vienodo lygio mokiniais. Amerikoje per mokslo metus mokomasi tik 7–8 dalykų. Kiekvienais metais galima rinktis skirtingus dalykus. Tvarkaraštis toks pat kiekvieną dieną. Taip lengviau mokytis, o išmokstama tikrai nemažai, kadangi gilintis į kelis dalykus daug lengviau nei į keliolika.

Lietuvoje gana griežta dešimtbalė mokinių žinių vertinimo sistema. Kaip mokiniai vertinami, skatinami, motyvuojami JAV?
Vertinimo sistema ir Amerikoje, ir Lietuvoje panaši. Vienintelis skirtumas – kad JAV vertinama ne skaičiais, o raidėmis. Geriausias pažymys yra A. B, C ir D – prastesni. F reiškia neįskaityta, ir mokinys negauna kredito. Sunkiau ar lengviau gauti gerą pažymį JAV, negaliu pasakyti, dažniausiai tai priklauso nuo mokytojo. Nuomonė, kad Amerikoje mokytis labai lengva, neteisinga. Visi mokytojai griežti, ir gero pažymio lengvai nesitikėk (bent mano mokykloje). Mokiniai stengiasi gauti A, nes tada semestro pabaigoje dažniausiai nereikia laikyti to dalyko egzamino.

Papasakok, ką smagaus, įdomaus, o gal juokingo patyrei JAV.
Įdomiausia turbūt buvo JAV sutikti mokinį, kurio mama lietuvė. Jis lietuviškai nešneka, tačiau kelis žodžius žino. Mažiausiai tikėjausi sužinoti apie žmogų iš savo mažos, tolimos šalies. Supratau, kad ne tiek jau ir mažai mūsų, lietuvių, šiame pasaulyje yra :) .

Turbūt jau galvoji apie tolesnes studijas baigęs mokyklą? Kur – Lietuvoje ar užsienyje – ir ką ketini studijuoti?
Apie tolesnes studijas galvoju jau kelerius metus. Planuoju studijuoti chemijos inžineriją. Labai norėčiau mokytis JAV. Bandysiu stoti į kelis universitetus. Tačiau mokslas JAV labai brangus, o stipendiją tarptautiniam studentui gauti tikrai nelengva. Todėl nusprendžiau tuo pačiu metu laimę bandyti ir Jungtinės Karalystės universitetuose.

Giedrė Pateriabaitė

Dalintis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*