Šių mokymų tikslas – sustiprinti mokytojų dalykines kompetencijas, supažindinti  9-12 klasių lietuvių ir tautinių mažumų (rusų, lenkų) gimtųjų kalbų mokytojus su naujausiais literatūros, kalbos, filosofijos ir kultūros tyrinėjimais bei kūrybinio mąstymo ugdymo metodais.

Paskaitas šalies mokytojams skaito Nacionalinės moksleivių akademijos, Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai, mokslininkai: dr. Darius Kuolys, Gražina Kadžytė, doc. dr. Aušra Martišiūtė- Linartienė, dr. Brigita Speičytė, dr. Aušra Jurgutienė, prof. dr. Paulius Subačius, dr. Naglis Kardelis, doc. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Dagnė Beržaitė,  doc. dr. Regina Jokubėnas, dr. Laurynas Katkus, doc. dr. Regina Michailova, prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, dr. Teresa Daleckaitė, dr. Nijolė Juchnevičienė, doc. dr. Zita Nauckūnaitė, doc. dr. Antanas Smetona, dr. Rita Dukynaitė, Lina Danienė, dr. Mindaugas Kvietkauskas.

 Visi dalyvavę mokytojai džiaugiasi  gavę galimybę pagilinti ar praplėsti žinių bagažą, susipažinti su šiltai bendraujančiais dėstytojais, kurie skatina įsigilinti ir pažvelgti į dėstomą literatūrą kitaip.

Mokytojai, aktyviai dalyvavę pirmojo paskaitų ciklo užsiėmimuose, tikina gavę naudingų akademinių žinių, kurias gali pritaikyti savo darbe.

Pasak Trakų r. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos lietuvių k. mokytojos Irenos Stefanovič,   nors ji yra neseniai baigusi studijas, tačiau visada yra ką nauja sužinoti, nes literatūrologijos mokslas nestovi vietoje.

Šių metų gegužės mėnesį vyksiančioje baigiamojoje konferencijoje visi dalyvavę mokytojai pristatys darbus, kuriuose atspindės kvalifikacijos kėlimo programos dalyvių pasirengimą praktiškai taikyti programoje įgytas žinias ir patirtį.

Projekto koordinatoriai tikisi, kad šie darbo grupės narių darbai parodys, kaip dalyviams pavyko praktiškai savo mokyklose realizuoti kursuose įgytas žinias ir gebėjimus. Iš darbo autorių tikimasi dalijimosi gerąja profesine patirtimi, įdomių įžvalgų, pozityvios provokacijos, kuri skatintų diskusijas su kolegomis bei konferencijos svečiais.

TARPKULTŪRINĖS ĮŽVALGOS VERSLE IR EKONOMIKOJE. Tarptautinio verslo ir komunikacijos programos pristatomajame renginyje lektoriai dalinsis įžvalgomis apie globalizacijos įtaką verslui visame pasaulyje bei tarpkultūrinės komunikacijos svarbą. Šio renginio metu ne tik galėsite susipažinti su tarptautinio verslo ir komunikacijos programa, bet ir su tarpkultūrinės komunikacijos raida, reikšme ir svarba šiuolaikiname gyvenime bei versle. Renginys vyks anglų kalba.

Renginys vyks 2012 m. vasario 27 d., 15:00-18:00 val. Vilniuje ir 2012 m. kovo 2 d., 14:30-17:30 val. Kaune. Išsamesnę informaciją rasite čia. Registracija: www.ism.lt/tvk

Registracija į paskaitų ciklą vyksta iki vasario 22 dienos. Išsamesnę informaciją rasite čia. Registracija: www.ism.lt/iseekmore

Iki malonių susitikimų!

Pirmas pažadas: surengti žiemos sesiją

Mielieji, sveikinu! Šis pažadas jau ištęsėtas. Dar visai neseniai būrys akademikų nuliūdę grįžo iš Palangos į savo miestus ir miestelius. Nuliūdę ne dėlto, kad sesija nepatiko, o dėl to, kad, kaip sakiau, tas pažadas iki galo įvykdytas, t. y. sesija baigėsi. Facebook’as po sesijos mirgėte mirgėjo nuo akademikų įspūdžių, nuotraukų ir noro kuo greičiau vėl visiems susitikti. Taigi, pažadas ne tik šiaip įvykdytas, bet tiesiog puikiai ištęsėtas!

 Antras pažadas: surengti NMA istorijos sesiją

„Kraštas ir istorija‘12“ – būtent taip vadinsis gimtojo krašto pažinimo sesija, vyksianti Trakuose, kurioje akademikai sužinos daug naujo apie savo krašto šaknis, istorinius įvykius ir asmenybes. Taip pat moksleiviai susipažins su lokaliosios istorijos teorija ir metodologija, dirbs su Trakų istorijos muziejuje saugomais unikaliais eksponatais (tik nieko nesugadinkit!), laiko mašina keliaus po Trakų krašto istorines vietas. Be to, akademikai patys kurs istorijos pamokos apie Trakus kaip Lietuvos kultūros atspindį XII-XX a. uždavinyną. Taigi gerų įspūdžių, istorikai!

Trečias pažadas: dalyvauti Europos Sąjungos gamtos mokslų olimpiadoje

Pasakysite: na ir kas čia tokio? Juk NMA moksleiviams įprasta dalyvauti įvairiausiose tarptautinėse olimpiadose. O kuo gi ši ypatinga, kad apie ją atskirai rašoma? Ogi tuo, jog šiemet ES gamtos mokslų olimpiada (EUSO 2012) vyks ne kur kitur, o Lietuvoje, Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, o  NMA yra vienas iš olimpiados organizatorių. Šįkart ne mes važiuosime, o pas mus atvažiuos. Šis konkursas yra komandinis, moksleiviai balandžio 15-22 dienomis spręs fizikos, chemijos ir biologijos uždavinius. Ir, be abejo, oi laukiam laukiam, mes medalių laukiam!

Ketvirtas pažadas: pamatyti kitaip

Kiekvieną gegužę Kauno centre dega ugnis, įvyksta kelios dešimtys sprogimų ir laksto žmonės su baltais chalatais. Tik nesijaudinkite, čia ne kokie teroristai ar Romo Kalantos pasekėjai siautėja. Netgi stebuklingai niekas nežūsta. Apie kūno nudegimus irgi neteko girdėti. Tiesiog Lietuvos universitetai mokslo populiarinimo renginyje „Pamatyk kitaip“ eiliniams žmonėms (ypač vaikams) suprantamai parodo įdomiąją mokslo pusę, supažindina su išradimais ir netgi siūlo sudalyvauti eksperimentuose. Prie Lietuvos universitetų jau ne pirmus metus prisijungia ir NMA moksleiviai, su kitais pasidalindami tuo, ką išmoko. Tad ir ta ugnis su sprogimais vyksta demonstruojamų cheminių reakcijų metu, o tie žmonės su baltais chalatais yra ne greitosios darbuotojai (jų ten tiesiog nereikia), o akademikai ir universitetų mokslininkai, stebinantys mus mokslo įdomumu.

Penktas pažadas: surengti NMA gamtos sesiją

Birželio pabaigoje akademikai iš skirtingų sekcijų vyks į Vytauto Didžiojo universiteto Vaišnoriškės botaninių tyrimų stotį. Joje moksleiviai iš arčiau (nors akademikai ir taip artimai bendrauja su gamta, tad sakykim – iš labai arti) galės pamatyti, išgirsti, užuosti, pajusti mus supančią aplinką. Sesijos metu vyks paskaitos, medžiagos rinkimai ir tyrinėjimai, pokalbiai prie laužo. Bet, aišku, ne paskaitos ar tyrimai svarbiausia: svarbiausia – rytiniai žygiai. Kas gi nenorėtų tamsoj pavaikščioti po Vaišnoriškės apylinkes ir kokią draugę išgąsdinti? Domitės, ar verta? Paklauskit ten seniai buvusių akademikų. Neabejoju, kad atsakymas bus TAIP!!!

Šeštas pažadas: surengti NMA Alumni simpoziumą

Retai kada į vieną vietą gali sulėkti visi NMA Alumnai. Kam paskaitos, kam egzaminai, kam daktaro disertacijų gynimai, kam šiaip kokie projektai. Tačiau vasarą daugeliui atostogos, tad, Mieli Alumniokai, šiemet visi turite atvykti į NMA Absolventų simpoziumą! Ir jokių pasiteisinimų nė būti negali! O, svarbiausia, atvykti turime ne tuščiomis: kiekvienas su savim atsivežkim po pyragą ir po idėją dėl NMA ateities.

Septintas pažadas: surengti vasaros sesiją

Va, šito aš labiausiai laukiu!“ – tikriausiai tokia mintis šią sekundę švystelėjo filologės, su arbatos puodeliu sėdinčios prie kompiuterio, ar informatiko, kuriančio naują virusą, galvoje. Žmonės laiką skaičiuoja įvairiai: kas nuo pirmadienio iki sekmadienio, kas nuo sausio iki gruodžio, kas nuo ryto iki vakaro (arba nuo vakaro iki ryto), kas nuo algos iki algos, kas nuo egzamino iki egzamino, o NMA akademikai laiką skaičiuoja nuo sesijos iki sesijos, ir joks Grinvičas čia nepapūs. Manau, nė neverta kalbėti, kiek visko mūsų rugpjūčio 16-26 dienomis laukia – ir taip visi viską džiaugdamiesi puikiai žino, o kas nežino, būtinai sužinos nuvykę. Tik tikiuosi, kad jau greitai į NMA tinklalapį bus įkeltas laikrodis, kuris skaičiuoja laiką iki sesijos, kad ir savųjų rodykles galėtume pagal jį pasukti.

Taigi, kol kas taip atrodo NMA pažadų sąrašas. Toks jis tik iki rugsėjo. Beje, dar vieną pažadą pamiršom. Patį spalvingiausią – tą, kuriame auksas, sidabras ir bronza tviska. Net neverta abejoti, kad šiemet NMA moksleiviai mums parveš gausybę apdovanojimų iš įvairių įvairiausių respublikinių ir tarptautinių olimpiadų bei konkursų. Neverta abejoti, kad metų pabaigoj turėsime storiausią Kalėdų Senio maišą su medaliais, taurėm, statulėlėm, diplomais ir padėkos raštais. O galbūt jau kažkas ir dabar, tik metams prasidėjus, kažką laimėjo? Ei, prisipažinkit!

Pažadus rinko ir fiksavo Joris Kazlauskas, NMA Alumni lietuvių filologija

Moksleiviai kviečiami atsakyti į šiuos klausimus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bei Jaunimo darbo centrų organizuojamose Karjeros dienose moksleiviams.  Šių renginių metu 11 – 12 klasių moksleivių laukia Jaunimo darbo centrų pranešimai apie perspektyvas ir tendencijas darbo rinkoje bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto paskaitos apie karjeros planavimą bei efektyvų mokymąsi. Praktinių paskaitų metu moksleiviai turės galimybę sužinoti ne tik kaip lengviau priimti mokymosi iššūkius, kokius mokymosi metodus naudoti, kad mokymasis būtų efektyvus ir naudingas, bet ir sužinos, kodėl svarbu juos visus ugdyti integraliai. Moksleiviai galės atsakyti į klausimus, kodėl dar besimokant mokykloje reikia galvoti apie asmeninės karjeros planavimą? Kas yra karjera ir kaip ji gali būti planuojama bei vystoma? Su kokiomis profesinėmis dilemomis susiduriama, pasirenkant, ką veikti baigus mokyklą?

Karjeros dienos vyks sausio 25 dieną (Vilniuje, 15:00-18:00 val.) ir sausio 26 dieną (Kaune, 15:00-18:00 val.).

Kviečiame registruotis!

]]> http://www.nmakademija.lt/partneriu-informacija/karjeros-traukinys-keliauja-po-lietuva/feed/ 0 http://www.nmakademija.lt/pranesimai-spaudai/bendras-mokymasis-raktas-i-efektyvu-ugdyma/ http://www.nmakademija.lt/pranesimai-spaudai/bendras-mokymasis-raktas-i-efektyvu-ugdyma/#comments Mon, 23 Jan 2012 15:06:14 +0000 Daina http://www.nmakademija.lt/?p=2641 Kokia turi būti mokykla? Koks mokymosi būdas yra efektyviausias? Žmonės visame pasaulyje ieško atsakymo, nes supranta, kad žmonijai išgyventi lieka vienintelis būdas – gebėti mokytis greitai, daug ir sugebėti kūrybiškai spręsti kasdienius iššūkius. 

Daugelis dabartinių  strateginių dokumentų kalba apie tai, kad tam, kad susitvarkytų su iškylančiais iššūkiais, ateities kartos turės tapti „kūrybiškais ir bendradarbiaujančiais žinių kūrėjais“, kaip buvo pavadintas OECD Inovacijų strategijos pamatinis dokumentas, kuriame sakoma, kad „tik tos šalys, kurios sugebės pertvarkyti savo švietimo sistemą taip, kad ji skatintų vaikų ir suaugusių gebėjimą prisitaikyti ir veikti kūrybiškai, išliks žmogiško vystimosi ir technologijų priešakyje“.

Bendras mokymasis – tai procesas, kuriame mokiniai moko vieni kitus. Tai nėra nauja, šiais laikais sugalvota idėja. Dar 1795 m. pirmą kartą tai aprašė škotas Andrew Bell, kuris tuo metu gyveno Indijoje. Jis parašė knygą apie bendro mokymosi metodą ir pats jį naudojo. Pasklaidžius istorijos puslapius matyti, jos dar vienas labai įdomus bendro mokymosi etapas buvo įgyvendintas Prancūzijoje 19 a. pirmoje pusėje.

1815 m. Prancūzijoje buvo įkurta asociacija „Société pour l’instruction élémentaire”, kaip efektyviausias būdas mokyti žemesnės socialinės klasės vaikus pradinių žinių – skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Tais pačiais metais asociacijos narys Lazare Carnot buvo paskirtas Vidaus reikalų ministru ir iniciavo naujo tipo mokyklos, kurią pavadino „Ecole Mutuelles“, atidarymą. Mokykla buvo skirta žemesnių socialinių sluoksnių vaikams. Siekiant nedidinti išlaidų mokymo procesui, augant vaikų skaičiui patys vaikai mokė vaikus, t.y. vietoj specialiai parengtų mokytojų dirbo patys vaikai, kuriuos vadino moniteurs (šiandieninis mentorių prototipas). Mentoriais tapdavo vaikai, kuriems geriausiai sekdavosi, kuriuos kiti vaikai gerbė ir į kuriuos lygiavosi. Išlaidos mokymuisi buvo taupomos ir vadovėlių sąskaita – ne kiekvienas vaikas turėjo savo knygas, jomis reikėjo dalytis tarpusavyje. Taip prasidėjo didžiausias istorijoje mokymo metodikos eksperimentas. 1815 m. šiose mokyklose mokėsi 165,000 vaikai, o 1820 m. pabaigoje šis skaičius išaugo iki 1,123,000. Po Prancūzijos revoliucijos 1830 m. šalyje buvo 2,000 oficialiai registruotų “Écoles Mutuelles”.

Bendrasis išsilavinimas tuo metu buvo laikomas socialine kontrolės priemone – juo buvo siekiama, kad vargingesnių socialinių klasių vaikams neliktų laiko vagiliauti ir šlaistytis gatvėse ir jie turėtų kuo užsiimti tol, kol pakankamai užaugs, kad galėtų dirbti. Tačiau paaiškėjo, kad taip besimokantys vaikai tampa kūrybiškesni ir protingesni, tik jie yra mažiau linkę gerbti oficialią valdžią nei tie vaikai, kurie buvo mokomi tradiciniu didaktiniu būdu. Kai buvo pastebėta, kad dauguma 1948 m. Revoliucinės partijos lyderių mokėsi šioje „Écoles Mutuelles” mokyklų sistemoje, kilo politinis coup de grace. Pavyzdžiui, vienas tokių lyderių buvo Joseph Proudhon, kuris ir šiandien laikomas labai svarbiu inovatyviu socialinės minties mąstytoju.

Restauracijos laikotarpiu po Revoliucijos, nepagarba oficialiai valdžiai buvo neatleistina. Todėl greitai po 1848 m.,  Antrosios imperijos laikotarpiu, „Écoles Mutuelles“ buvo uždarytos. Prancūzijoje jos niekada nebuvo atgaivintos. Atsiradusios mokytojų profsąjungos visiškai nebuvo suinteresuotos tokio mokymo metodo taikymu, nes tokiose mokyklose reikia mažiau mokytojų.

Kaip netikėtai parodė šis devyniolikto amžiaus Prancūzijos eksperimentas, „Écoles Mutuelles“ buvo ne tik mokykla, kuriai išlaikyti reikėjo mažiau lėšų. Savo laikmečiui tai buvo neįtikėtinai efektyvi mokykla: mokymo programą, skirtą penkerių-šešerių metų studijoms, mokiniai užbaigdavo vidutiniškai per dvejus-trejus metus.  Prancūzų istorikė Querrien, išanalizavusi šį istorinį epizodą ir apie tai parašiusi knygą „Per daug efektyvi pedagogika“, pasakoja, kad vaikas išmokdavo laisvai skaityti ir rašyti per dvejus metus, o tradicinėje mokykloje jam prireikdavo penkerių – šešerių metų. Ir tokia akceleracija pastebėta ne tik pradinių įgūdžių – skaitymo ir rašymo – lavinime. „Écoles Mutuelles“  mokiniai demonstravo didelį norą mokytis toliau ir daugiau, nei buvo numatyta suplanuotoje programoje. Juokingiausia, kadi tai ir buvo didžiausia problema, nes vargingųjų socialinių sluoksnių vaikus reikėjo užimti aštuonerius metus (tokiam laikui buvo suplanuota programa), o jie viską pabaigdavo per 20 mėnesių! Įsivaizduokit, ką galėjo pasiūlyti devyniolikto amžiaus švietimo sistema tūkstančiams 12-14 metų vaikų iš darbininkų šeimų, pasiruošusių ir trokštančių daugiau žinių, kurių gauti galima buvo tik universitete, skirtame privilegijuotų klasių vaikams?

Juk „pagrindinė privalomos mokyklos užduotis tiek septyniolikto amžiaus protestantiškuose kraštuose, tiek devyniolikto amžiaus Prancūzijoje buvo paversti varguolius ateities darbininkais. Vargetų vaikams mokyklos lankymas buvo prievartinis reikalavimas, toks pats, kaip karinė prievolė. Mokyklos tikslas nebuvo skatinti jų troškimą mokytis. Mokyklos uždavinys buvo išmokyti juos darbo drausmės, tokiu būdu paruošiant drausmingus darbininkus fabrikantams“. Argi ne ironiška, kad metodika, kuri buvo sugalvota vien kaip mažiausiai išlaidų reikalaujanti vargetų mokymo priemonė, pasirodė esanti efektyviausias savo laikmečio mokymo būdas?

Nors „École Mutuelles” buvo panaikinta, tačiau panaikinimo priežastis nebuvo jos mokymo rezultatų kokybė. 1822 m. Conseil Général du Calvados ataskaitoje siūloma, kad „šis metodas būtų taikomas tik aukštesnių socialinių sluoksnių šeimų vaikams, kurie pasieks maksimalų žinių lygį, be to, jiems turi rūpėti kaip galima greičiau įvaldyti mokymosi mechanizmus“.

Galbūt sparčiai augant pasauliui, kuriame vis daugiau reikia žinių, laikas vėl atsigręžti į bendrą mokymąsi, kad suspėtumėme augti kartu su juo. Ar galėtų toks metodas tapti veiksminga alternatyva nusistovėjusiems, tradiciniams ir ne visada patenkinantiems lūkesčius mokymosi būdams? Spręsti mums patiems, tačiau delsti nebeturime laiko – rytojus išaušta rytoj.

Straipsnis parengtas pagal dar neskelbtą Bernard Blandin publikaciją „Mutual Learning: A Systemic Increase in Learning Efficiency to Prepare for the Challenges of the Twenty-First Century?“ 

Straipsnį parengė Eglė Daunienė

Projekto metu bus vystomos trys pagrindinės veiklos: kuriamas gabių vaikų ugdymo modelis, tobulinamos pedagogų specialios ir profesinės kompetencijos bei praktiškai išbandomas, o vėliau ir plačiau taikomas, sukurtas gabių vaikų ugdymo modelis.

Vilniuje vykusiuose mokymuose 26 Lietuvos mokytojai iš Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Pakruojo, Lazdijų išklausė specialųjį kursą apie gabius vaikus, jų ugdymą, atpažinimą, taip pat buvo pristatytas gabių vaikų ugdymo modelis, jo metodika, taikymas. Palangoje vykusiuose užsiėmimuose mokytojai jau gilino specialiąsias ir profesines žinias pagal savo mokomąjį dalyką: chemija, biologija, fizika, istorija, matematika, lietuvių kalba, informatika.

Paskaitas šalies mokytojams skaitė: asoc. m. dr. B. Narkevičienė, dokt. J. Misiūnienė, doc. dr. V. Stanišauskienė, prof. G. Mažeikis, L. Narkevičius, Z. Šiaulienė, doc. dr. D. Kuolys, A. Karaliūtė–Briedienė, Nida Poderienė, dr. Deimantas Karvelis, dr. M. Tamošaitis, doc. dr. Ž. Rutkūnienė, dokt. Kristina Bočkutė, prof. Eugenijus Butkus, dr. V. Tubelytė, dr. V. Baublys, prof. Vida Mildažienė, doc. S. Šatkauskas.

Visi dalyvavę pedagogai palankiai atsiliepia apie projektą bei jo naudą, tikina gavę naudingų žinių.

„Tokių mokymų neatsimenu, kada turėjusi. Visų pirma, tema labai aktuali. Lektoriai visi buvo asmenybės, tai ir praktikai, ir puikiai gebantys sudominti savo dėstomu dalyku. Mums, mokytojams, ypač provincijoje, labai sunku gauti metodinę medžiagą, labai džiaugiuosi dovanota knygute „Rinktiniai matematikos skyriai“. Su savo 3g klasės mokiniu jau pradėjom ją studijuoti. Aš manau, kad savo darbe pritaikysiu labai daug ką, o tokius dėstytojus išgirsti siūlyčiau kiekvienam kolegai”, – apie paskaitų turinį pasakojo mokytoja Jolanta Dimšienė.

Projekto metu numatyta  apmokyti 61 pedagogą taikyti sukurtą modelį. Tačiau projekto realią naudą turės visos šalies gabūs mokiniai ir jų mokytojai, nes projekto metu sukurtoje el. sistemoje bus galima susipažinti ir naudotis ugdymo modeliu, metodine medžiaga.

„Universitetų dėstytojų požiūriu, šis projektas yra labai prasmingas. Gabūs vaikai yra neįkainojamas Lietuvos ateities potencialas, ir jiems skirtas projektas yra ženklas, kad valstybė yra nusiteikusi jį puoselėti. Parengti tokią programą turėtų universitetų pedagogai, dirbdami kartu su mokytojais praktikais, ir tai yra gana nelengva kūrybinė užduotis abiems pusėms. Džiugu, kad šis procesas jau prasidėjo. Bendravome su keturiomis itin gabių auklėtinių turinčiomis biologijos mokytojomis iš įvairių miestų, diskusijos apie praktines projekto įgyvendinimo galimybes buvo labai vertingos“, – apie projekto naudą pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto dr. Vida Mildažienė.

Pasak Vilniaus licėjaus istorijos mokytojo Algio Sindaravičiaus, Vilniaus licėjaus mokytojai, dalyvaujantys šiame projekte, jau nutarė įsteigti klubą, skirtą gabių vaikų ugdymui.

„Jau buvome susirinkę, diskutavome apie tai, kaip atsirinksime gabius vaikus, kaip organizuosime darbą, sugalvojome mūsų sambūrio (klubo) pavadinimą – „Labora“. Kitame posėdyje pasidalinsime jau savo pirmąja patirtimi, dirbant su gabiais vaikais, numatysime mūsų klubo veiklos planą ir pan.“, – dalinosi įspūdžiais po išklausytų paskaitų ciklo Vilniaus licėjaus mokytojas A. Sindaravičius.

Konkurso metu mokytojams vyks seminaras „Mokykla ir universitetas: inovatyvaus mokymo galimybės “.

1.    KTU Moksleivių laboratorija bei jos galimybės (KTU Studentų mokslinė draugija – Simonas Bulota, Fizikos katedros vedėjas prof. dr. Giedrius Laukaitis);
2.    Kompiuterinės gamtamokslinės laboratorijos (UAB „Mokslo technologijos“);
3.    Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas ypatumai 2012 m. (LAMA BPO atsakingasis sekretorius doc. dr. Saulius Raila).

Mokytojus prašome registruotis iš anksto telefonu: +8 37 300339 arba elektroniniu paštu
Daugiau informacijos rasite adresu www.fizika.ktu.lt

__________________________________________________________________________________________________________________________

Pijus Simonaitis, NMA Alumni matematika

Mokausi Matematiką-Fiziką Paryžiuje, Université Pierre et Marie Curie, pirmame kurse. Na taip, prancūziškai. Mokykloje kalbos nesimokiau, pradėjau tik pavasarį, bet UPMC neprašė kalbos testo, o aš stengiausi per daug nemąstyti. Turėjau vietas Edinburgo ir Warwicko universitetuose, bet Paryžius kažkaip užkabino ir vis nepaleidžia. Lyginant su salomis, oras čia geresnis, maistas skanesnis, o merginos… Visų parodų apeiti nespėsi, jazzas tvyro ore, o miesto grožis neišpasakytas. Paryžiuje visa krūva galingų universitetų, mokslinis gyvenimas labai aktyvus, nors pirmame kurse tuo ir sunkiau pasinaudoti. Studijos nemokamos, valstybė kompensuoja dalį būsto nuomos, o antraisiais metais tikiuosi gauti ir nemenką stipendiją. Baigęs mokyklą likau Lietuvoje, turėjau laiko susiorientuoti ir paieškoti įdomesnių sprendimų. Laisvi metai tikrai nėra blogiausia, kas gali jums nutikti. Improvizuokite!

__________________________________________________________________________________________________________________________

Lukas Melninkas, NMA Alumni matematika

Kraupiausia gyvenime yra tai, kad svajonės pildosi. Ir štai po neatsargių, naivių pasvaičiojimų sunkioje vaikysteje atsiduriu Paryžiuje. Ne kaip vienas iš tų kelių milijonų turistų, kurie plūsta į miestą kiaurus metus, bet kaip eilinis multimilijoninės urbanistinės struktūros vienetas. Ir tai dar tikrai nereiškia, kad gyvenu jaukioje gatvelėje priešais Katedrą, kad pro langą kyšo Bokštas, o kasryt linksmai žingsniuojančiam įdomių paskaitų link į abu skruostus pakšteli bent Ji. Išankstines nuostatas tenka keisti dar Kaune: užsieniečiui studentui apsigyventi Paryžiuje už lietuviškam atlyginimui pritaikytą nuomą yra (jei kartais ir įmanoma) sunkoka. Be to, kalbos nemokėjimas, vietinių sąlygų ir juridinių niuansų nežinojimas reikalo nepalengvina. Geriausias žmogaus draugas šioje situacijoje yra sėkmė. Nors gyvenu visai ne Paryžiuje ir į paskaitas reikia gana ilgai važiuoti traukiniu, didelės bėdos nematau, nes tiek gyvenimo sąlygos, tiek kaina, tiek pats faktas, kad nereikia nakvoti po tiltu, verčia džiaugtis.

Mano universitetas, kurio vardą turiu garbės tarti – Université Pierre et Marie Curie Paris 6 – yra reitinguojamas tarp pasaulio geriausiųjų. Ir vėl rezultatai nepateisino lūkesčių. Nuoširdžiai pavydžiu tiems, kuriuos dėstytojai ir laiko terminai verčia sunkiai dirbti pasirinktos specialybės kryptimi. Kita vertus, prancūzai garsėja dideliu pulku super talentingų matematikų. Tikrai pajutau, kad čia tiesiog knibžda pasaulinio lygio mokslininkų. Ir tada, kai Fields medalio laimėtojas sklandžia prancūzų kalba paaiškina, kad viskas tik dėl „geros kompanijos“, nejučia pajuntu, kad esu vietoje, kurios mokslinė potencija tiesiog liejasi per kraštus. Gal tas pirmas kursas yra tik tokia priemonė atbaidyti tuos, kurie abejoja matematika?

Ir visgi: aš mokausi Paryžiuje. Bus ką pasakoti anūkams.

__________________________________________________________________________________________________________________________

Andrius Aučinas, NMA Alumni informatika

Jau ketvirtus metus mokausi Kembridžo universitete, Didžiojoje Britanijoje. Šiemet, vos pabaigęs bakalaurą, pradėjau doktorantūros studijas: svarbu buvo ne tik tai, kad man patiko tokio pobūdžio darbas, bet ir jaučiausi ne viską, ką būtų įmanoma, pasiėmęs iš Kembridžo. O įmanoma čia tikrai daug: išmokti, pamatyti, susipažinti, sukurti… Atrodo kad tiesiog reikia nuspręsti, ko išties nori, įdėti į tai daug savęs ir tai pavyks.

Net visas miestas čia yra labai artimai susijungęs su universitetu: nėra atskiro universitetinio miestelio didelio miesto pakrašty, užtat visas miestas tartum universiteto dalis. Centre – senieji universiteto ir koledžų pastatai, spinduliuojantys senoviška dvasia ir paveldu. Tiesiog nedidelis miestas, gyvenantis lėtesniu nei didmiesčio ritmu, tačiau įkvepiantis net jo lankytojus žengti žingsnelį į priekį, laiptelį į viršų.

__________________________________________________________________________________________________________________________

Augustina Gabrilavičiūtė, NMA Alumni biochemija

Per porą metų turbūt trečdalis mano pažįstamų iškeliavo ieškoti laimės svetur. Ne išimtis ir aš, tik iškeliavau ne į UK, bet į mažą Marburgo miestą vidury Vokietijos – studijuoti biologiją. Nepažįstu nė vieno lietuvio, gyvenančio arčiau nei už 300km, kas priverčia susipažinti su užsieniečiais arba vokiečiais. Visiems mano vardas Augustina yra itin egzotiškas ir sunkiai suprantamas, nors vokiška jo versija Augustyna yra gana populiari. O kviečiant žmones po vieną, Gabrilavičiūtė dažniausiai virsta Gaaabryyyla..wrybduqwxzxzjdkfl…Augustyna? arba nuo manęs visus pradeda kviesti vardais, bet bent kitiems studentams atrakcija. Vis dėlto, kai kurie kursiokai sunkiai atskiria du dalykus „prastai vokiškai šnekanti užsienietė“ ir „psichiškai neįgali mergaitė“, kas tikrai nedidina pasitikėjimo savimi. Su užsieniečiais žinoma lengviau, nes bent visi esam lygūs. Tačiau tokia gyvenimo patirtis turi didelių privalumų – tenka atitrūkti nuo Lietuvos ir įsigyventi kitokioje kultūroje, išmokti dažniau šypsotis ir pirmai priėjus pasakyti „Hallo“. Iš pradžių šoką kėlė visai kitoks studentų ir dėstytojų ryšys: yra įprasta per paskaitas valgyti, gerti, panorėjus išeiti (net jeigu liko 15min paskaitos, o žmogus sėdi pirmoje eilėje) – tai, kas mums atrodo visiška nepagarba, čia yra nehierarchinės visuomenės norma. Tačiau, iš kitos pusės, autobusų vairuotojai visada visiems pasakys kelią, jeigu reikia – paskambins kitos linijos vairuotojui, kad paklaustų, kur jis yra, visas miestas pilnas savarankiškai keliaujančių aklųjų (kas Vilniuje paskutinį kartą kokį matė?), o tavo grupelę kuruojantis dėstytojas pasiūlo visiem susitikti kalėdinėje mugėje ir prie puodelio karšto vyno pasidalinti naujausiais įspūdžiais. Studijų kokybė truputį nuvylė, nes pirmi metai skirti sulyginti visų žinias (ko reikia dėl itin chaotiškos mokyklų sistemos), todėl kartais jautiesi kaip kartodamas 11 klasės kursą, tačiau bent yra suteiktos visos sąlygos mokytis – internete patalpintos skaidrės, papildoma medžiaga, santraukos, rengiami seminarai, skirti nesupratusiems paskaitų. Todėl norėčiau patarti visiems – važiuokit iš čia. Važiuokit ten, kur dar nėra lietuvių bendruomenės: mokytis anglų kalba galima netik JK. Važiuokit išplėstomis akimis, bent su Erasmus programa, nes tik pažvelgę į Lietuvą iš šalies, galėsit įvertinti jos pliusus ir minusus. Važiuokit, tik nepamirškit grįžti

„Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Lietuvos televizijos eteryje pasirodė 2008 metais ir nuo tada į jį plūsta būriai norinčių dalyvauti moksleivių anketų. Ne vienas Nacionalinės moksleivių akademijos moksleivis taip pat dalyvavo šioje viktorinoje (juk ne paslaptis, kad NMA mokosi gabiausi Lietuvos vaikai!). Vieni užkopė į finalą, kiti laimėjo Lietuvos tūkstantmečio vaiko vardą, dar kitiems šiek tiek pritrūko sėkmės ir jie iškrito anksčiau. Viena atkakliausių akademikių yra 12-okė matematikė Gintarė Vaičaitytė. Kodėl ją įvardiju kaip atkakliausią? Ji „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ dalyvavo net tris kartus!  Apie jos potyrius, įspūdžius, norą dalyvauti klausėme jos pačios.

Pirmiausia, Gintare, kaip sugalvojai dalyvauti „Lietuvos tūkstantmečio vaikuose“ pirmą kartą?

Pirmą kartą užpildžiau anketą norėdama pasižiūrėti, kaip apskritai šioje viktorinoje viskas vyksta. Filmavimas, klausimai, atsakinėjimai… Viskas atrodė įdomu. Kitais metais pildžiau anketą, trokšdama pagerinti savo prieš tai buvusį rezultatą. Galiausiai, šiemet viktorinoje atsidūriau paklausiusi direktoriaus pasiūlymo vėl sudalyvauti.  Nieko iš tikrųjų neplanavau, tiesiog po pasiūlymo pagalvojau: „Kodėl gi nepabandžius dar kartą?“

Ir kaip, ar pagerinai rezultatą?

Šiemet pusfinalyje atsidūriau III vietoje, taigi visai nedaug trūko iki finalo. Tačiau labai nenusiminiau.

Jeigu būtų galimybė sudalyvauti dar kartą, ar ryžtumeisi?

Na, aš jau esu 12-oje klasėje, man tai buvo paskutinieji metai… Tačiau jei dar būtų galimybė, manau, sudalyvaučiau. Juk kiekvieną kartą susirenka nauji žmonės, kiekvieną kartą atrandi dar daugiau įdomių klausimų, pristatai save.

Ko išmokai dalyvaudama šiame konkurse?  Ką supratai?

Pirmiausia, supratau, kad tai tik žaidimas. Tačiau tai yra labai geras iššūkis, savęs išbandymas. Ten itin svarbu tavo reakcija, mąstymo greitis, todėl svarbu išsaugoti savitvardą, užsidegus tai nelemtai raudonai knygai ir atidžiai laukti kito klausimo.

Ko palinkėtum moksleiviams, kurie dar mėgins dalyvauti  viktorinoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“?

Palinkėčiau nebijoti. Nereikia galvoti, kaip tai yra sunku ar kad suklysi. Visi supranta, kad ten yra jaudulio, kad kartais nuo rankos sudrebėjimo priklauso neteisingas tavo pasirinkimas. Tai žaidimas, kurį reikia žaisti, kad išbandytum save. Tad būkit drąsūs ir optimistiški!

Kaip sakė Gintarė, būkit drąsūs ir optimistiški! Kopkit, siekit savo tikslų, nebijokit išbandyti savo jėgas viktorinoje  „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, nes tai galimybė, kuri suteikia daug naujų pažinčių, naujų žinių ir naujų siekių gyvenime! Sėkmės Jums ir sėkmės Gintarei, kurią kitais metais galbūt pamatysime atviroje Lietuvos universitetų žinių lygoje „Lyderiai“!

Čia galite pamatyti 12-okų pirmojo pusfinalio, kuriame dalyvavo Gintarė, pristatymą:

httpv://www.youtube.com/watch?v=WSEfM1pq80g&feature=player_embedded

Straipsnio autorė: Akvilė Armonaitė, NMA Alumni lietuvių filologija

„2012 metus Akademija tradiciškai pradeda žiemos sesija, kurioje šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas ne tik dalykinėms, bet ir asmenybės ugdymo paskaitoms. Mūsų tikslas – padėti vaikams ugdyti ne tik savo intelektualiąją pusę, bet kartu stengiamės su Lietuvos šviesiomis asmenybėmis stiprinti jų dvasinius pamatus ir vertybes, padėti atsiskleisti pilietiškumui, kuris tarnautų visų pirma jiems patiems, po to – bendruomenei ir valstybei“, – kalbėjo VšĮ „Nacionalinė moksleivių akademija“ direktorė Eglė Daunienė.

Alpinistas Valdas Vitkauskas paskaitos „Aukščiau pasaulio viršukalnių“ metu akademikams  pasakojo apie įveiktas žemės ir gyvenimo viršukalnes, demonstravo kelionių į visus žemynus ir kopimų į jų aukščiausias viršukalnes relikvijas, įrangą, unikalius suvenyrus.

Peno dvasiai ir įkvėpimo akademikai sėmėsi iš susitikimo su muzikos virtuozais – violončelininkas Mindaugas Bačkus pristatė filmą apie žinomą muzikantą ir filantropą Mstislavą Rostropovičių. Mokiniai turėjo galimybę iš arti prisiliesti prie muzikos pasaulio, patirti jame gyvenančių asmenybių stiprumą ir pamatyti melodijų kūrimo ir jaunųjų virtuozų ugdymo procesą savo akimis.

Taip pat šioje žiemos sesijoje kitokią, pilietiškai orientuotą, ugdymo kryptį pristatė TSPMI Studijų skyriaus vedėjas dr. Deividas Šlekys. „Žmonių politinis ir pilietinis aktyvumas yra realizuojamas įvairiose vietose bei įvairiomis formomis. „Mokyklos pilietiškumo žemėlapio“ kūrimo idėja kilo galvojant apie tai, kaip būtų galima parodyti moksleiviams visuomeninės, pilietinės veiklos prasmę, išmokyti juos vertinti įvairius mažus, tačiau prasmingus darbus platesniame kontekste. Labai dažnai pilietinė veikla susideda iš mažų, sunkiai apčiuopiamų darbelių ir veiklų. Šiuo atveju mokykla yra ta erdvė, kurioje moksleiviai praleidžia didžiąją dienos dalį. Todėl čia jie išeina ir pirmąsias pilietiškumo pamokas, dalyvauja įvairiose veiklose, dažniausiai nesuvokdami, kad iš tiesų tie užsiėmimai yra svarbūs ne tik jiems ar mokyklai, bet ir jų miestui, valstybei“, – savo paskaitos idėją pasakoja Deividas Šlekys.

Pasak jo, „Mokyklos pilietiškumo žemėlapio“ projektas leis supažindinti ir išmokyti moksleivius identifikuoti pilietines veiklas ir įvertinti jų svarbą, tarpusavio ryšius. Moksleiviai išmoks kitaip pažvelgti į jiems gerai pažįstamas rutinines veiklas – moksleivišką saviveiklą, įvairius akademinius būrelius, užklasinę veiklą, mokyklos administracijos ir mokytojų iniciatyvas.

„Šio projekto metu moksleiviai ne tik išplėstų savo supratimą apie pilietinę veiklą, bet ir susipažintų su tikros mokslinės veiklos, tyrimų elementais, nes savo mokyklos pilietiškumo žemėlapį moksleiviai kurtų laikydamiesi moksliniams tyrimams taikomų taisyklių“ – dėstė dalyko svarbą D. Šlekys.

Galvojant apie sesijų, ir ne tik jų, programas Akademijos bendruomenė pirmiausia nori, kad kiekvienas susitikimas, pokalbis su šviesiomis Lietuvos asmenybėmis kažką duotų vaikams, įkvėptų juos siekti aukštesnių tikslų, mokytų juos būti visuomeniškais.

Pačių akademikų atsiliepimai apie sesijas rodo, kad einame teisingu keliu ir, kad vieni kitus tikrai suprantame, pasiimama, tai kas duodama, o kai ateina laikas sugrąžinama su kaupu naujosioms NMA kartoms.

Paulinos Kirijanovaitės ir Indrės Bručkutės, NMA lietuvių filologijos sekcijos akademikių, atsiliepimai apie 2012 metų žiemos sesiją Palangoje.

Kartu. Jau už kelių dienų – artumas. Dabar – (k)artumas, užliejantis nuo minčių iki kito akademiko. Keliolika greitų „labas“, keli trumpi apkabinimai ir pora ilgų glėbesčiavimųsi su pačiais pačiais pačiausiais. Tada jau pajaučiau – esu sesijoje. Greitai tušinuku užtikrinu savo buvimą sąraše, kad tik niekas nepagalvotų, jog sesiją iškeičiau į ką nors kitą.

Pirmos paskaitos: kupinos sumišimo naujokams, nekantrumo - visiems kitiems. Rodos, nespėjau nė porą kartų mirktelėti, o jau sėdžiu sesijos atidarymo renginyje ir visi veidai aplink atrodo tokie pažįstami, lyg tylomis susimirksėti būtų tapę rutina. Tradiciški ir kaskart vis originalesni sekcijų prisistatymai, naujokų priesaika ir NMA vėliavos pagerbimas, kuris lyg fanfaros paskelbė sesijos pradžią.

 Per vieną iš paskaitų filologijos sekcijos vadovas doc. Dainius Vaitiekūnas mums uždavė klausimą – koks jūsų kelionės į NMA sesiją tikslas? Atsakymų buvo daug – tobulėjimas, idėjos, bendravimas, žmonės, o vienas iš jų išdygo tiesiog labai netikėtai – bendražiniavimas. Paaiškinti viską paprasta – čia atvyksta žmonės gauti naujų žinių ir bendrauti su akademikais.

Visą akademikių straipsnį su nuotraukomis skaitykite čia.